Vaistinis preparatas: Bupivacaine Claris
Puslapis: 5


Epiduralinė anestezija, sukelta bet kokiu lokalaus poveikio anestetiku, gali sukelti hipotenziją ir bradikardiją: reikia turėti omenyje, kad toks poveikis gali pasireikšti, ir imtis tinkamų priemonių (galima prieš procedūrą padidinti kraujo tūrį sulašinant kristaloidų ar koloidų tirpalo). Pasireiškusią hipotenziją reikia gydyti vazopresoriais, pvz., į veną švirkšti 10–15 mg efedrino. Sunkią hipotenziją gali sukelti kraujavimo ar dehidracijos sukelta hipovolemija arba aortos-tuščiosios venos okliuzija, jei yra didelis ascitas, didelis pilvo srities navikas ar vėlyvasis nėštumo laikotarpis. Jei ligonio širdies funkcija dekompensuota, reikia stengtis, kad neatsirastų didelės hipotenzijos.

Jei yra bet kokios priežasties sukelta hipovolemija, epiduralinės anestezijos metu gali pasireikšti staigi ir sunki hipotenzija.

Epiduralinė anestezija gali sukelti tarpšonkaulinį paralyžių, todėl pacientams, kurių pleuros ertmėje yra skysčio, gali pasunkėti kvėpavimas. Septicemija gali didinti intraspinalinio absceso susidarymo pooperaciniu laikotarpiu riziką.

Į galvos ir kaklo sritį švirkščiant mažą lokalaus poveikio anestetiko dozę (įskaitant retrobulbarinės, dantų ir žvaigždinio rezginio blokados sukėlimą), galimas sisteminis toksinis poveikis dėl netyčinės injekcijos į arteriją.

Švirkščiant į retrobulbarinį tarpą, labai retai preparato gali patekti į kaukolės ertmę po voratinkliniu dangalu ir dėl to gali atsirasti sunkių reakcijų, įskaitant laikiną aklumą, širdies ir kraujagyslių sistemos kolapsą, apnėją ir traukulius.

Lokalaus poveikio anestetiko švirkščiant į retrobulbarinį arba peribulbarinį tarpą, yra nedidelė rizika, kad visam laikui sutriks akies obuolio raumenų veikla. Pirminė tokio poveikio priežastis yra trauma ir (arba) lokalus toksinis poveikis raumenims ir (arba) nervams. Tokios audinių reakcijos sunkumas priklauso nuo traumos sunkumo, lokalaus poveikio anestetiko koncentracijos ir ekspozicijos audiniuose trukmės. Dėl šios priežasties, kaip ir visų kitų lokalaus poveikio anestetikų vartojimo atvejais, reikia skirti mažiausios veiksmingos koncentracijos bupivakainą bei mažiausią veiksmingą dozę.

Ypač atsargiai lokalaus poveikio anestetiko reikia švirkšti į uždegimo apimtas ar infekuotas sritis.

Kiekviename tirpalo mililitre yra 3,15 mg (0,14 mmol) natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Bupivakaino būtina atsargiai skirti ligoniams, kurie vartoja kitokių lokalaus poveikio anestetikų ar medžiagų, kurių struktūra panaši į amidų tipo lokalaus poveikio anestetikus, pvz., kai kurių antiaritminių preparatų (lidokaino ir meksiletino), kadangi sisteminis toksinis poveikis būna adityvus.

Specifinių bupivakaino ir III klasės antiaritminių preparatų (pvz., amjodarono) sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau šių vaistinių preparatų vartoti kartu reikia atsargiai (taip pat žr. 4.4 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>