Vaistinis preparatas: Meronem
Puslapis: 9


Farmakokinetikos infekcinėmis ligomis sergančių kūdikių ir vaikų organizme tyrimai parodė, kad jiems pavartojus 10 mg/kg, 20 mg/kg ir 40 mg/kg dozes susidaro panašios Cmax kaip suaugusiems pavartojus atitinkamai 500 mg, 1000 mg ir 2 g dozes. Lyginimas parodė atitinkamus skirtingų dozių farmakokinetikos rodiklius ir panašius kaip suaugusių plazmoje pusinės eliminacijos periodus visiems vaikams, išskyrus jauniausius (pusinės eliminacijos periodas jaunesnių kaip 6 mėn. kūdikių plazmoje buvo 1,6 val.). Vidutinis meropenemo klirensas buvo 5,8 ml/min/kg (6-12 metų), 6,2 ml/min/kg (2-5 metų), 5,3 ml/min/kg (6-23 mėn.) ir 4,3 ml/min/kg (2-5 mėn.). Maždaug 60 % dozės per 12 val. išskiriama su šlapimu meropenemo, dar 12 % – metabolito pavidalo. Meropenemo koncentracija meningitu sergančių vaikų smegenų skystyje sudaro maždaug 20 % tuo metu esančios plazmoje, tačiau atskiriems individams ji reikšmingai skiriasi.

Tiriant meropenemo farmakokinetiką nuo infekcinių ligų gydomų naujagimių organizme, vyresnio chronologinio ar gestacinio amžiaus naujagimiams nustatytas didesnis klirensas, o bendras pusinės eliminacijos periodo vidurkis buvo 2,9 val. Populiaciniu farmakokinetikos modeliu pagrįsta Monte Karlo simuliacija parodė, kad vartojant 20 mg/kg kas 8 val. didesnė negu MSK P. aeruginosa koncentracija 60 % laiko būna 95 % neišnešiotų ir 91 % išnešiotų naujagimių.

Senyvi asmenys

Su senyvais (65-80 metų) sveikais žmonėmis atlikti farmakokinetikos tyrimai parodė meropenemo plazmos klirenso mažėjimą, koreliuojantį su nuo amžiaus priklausomu kreatinino klirenso mažėjimu, ir mažesnio laipsnio ne inkstų klirenso sumažėjimą. Senyviems pacientams, išskyrus sergančius vidutinio laipsnio ar sunkiu inkstų nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad inkstai gerai toleruoja meropenemą. Inkstų kanalėlių histologinių pažeidimų pelėms ir šunims rasta tik kai vienkartinė dozė buvo 2 g/kg ar didesnė, o beždžionėms 7 savaičių trukmės tyrimo metu – 500 mg/kg.

Centrinė nervų sistema meropenemą dažniausiai toleruoja gerai. Su graužikais atliktų ūminio toksiškumo tyrimų metu poveikis pastebėtas tik nuo didesnių kaip 1 g/kg dozių.

Meropenemo LD50 į veną graužikams yra didesnė kaip 2 g/kg.

Kartotinių dozių poveikio (iki 6 mėn. trukmės) tyrimų metu nustatyta tik nedidelių pokyčių (sumažėję šunų eritrocitų parametrai).

Įprastinis tyrimų su bakterijomis rinkinys potencialaus mutageninio poveikio neparodė. Žiurkėms skiriant iki 750 mg/kg ir beždžionėms iki 360 mg/kg, toksinį poveikį reprodukcijai ar teratogeninį poveikį rodančių duomenų negauta.

Preliminarių tyrimų su beždžionėmis metu padažnėjo persileidimų nuo 500 mg/kg dozių.

Duomenų, kurie rodytų didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemui negu suaugusių, negauta. Tyrimų metu gyvūnai gerai toleravo į veną vartojamą farmacinę formą.

Vienintelio meropenemo metabolito toksiškumo pobūdis tyrimų su gyvūnais metu buvo panašus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>