Vaistinis preparatas: Olanzapine Orion
Puslapis: 12


Farmakoterapinė grupė – diazepinai, oksazepinai ir tiazepinai , ATC kodas – N05A H03

Olanzapinas yra antipsichozinis, maniją slopinantis ir nuotaiką stabilizuojantis vaistinis preparatas, kuriam būdingas platus farmakologinis poveikis daugeliui receptorių sistemų.

Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, kad olanzapinui būdingas afinitetas (Ki; <100 nM) serotonino 5HT2A/2C, 5HT3, 5 HT6, dopamino D1, D2, D3, D4, D5, cholinerginiams muskarino m1-m5, adrenerginiams alfa-1 ir histamino H1 receptoriams. Gyvūnų elgsenos tyrimų duomenys rodo, kad olanzapinui yra būdingas antagonizmas 5HT, dopamino ir cholinerginiams receptoriams, atitinkantis jungimosi su receptoriais savybes. In vitro tyrimų duomenimis, olanzapino afinitetas serotonino 5HT2 receptoriams didesnis, negu dopamino D2 receptoriams ir tyrimų in vivo metu olanzapinas serotonino 5HT2 receptoriams darė stipresnį poveikį, negu dopamino D2 receptoriams. Elektrofiziologinių tyrimų duomenys rodo, kad olanzapinas selektyviai mažina mezolimbinių (A10) dopaminerginių neuronų impulsaciją ir sukelia labai silpną poveikį motorines funkcijas reguliuojančioms dryžuotojo kūno (A9) sistemoms. Sąlyginį vengimo refleksą (antipsichozinio poveikio vertinimo testas) silpnino mažesnės olanzapino dozės, nei sukeliančios katalepsiją (nepageidaujamo poveikio motorikai žymuo). Olanzapinas, skirtingai negu kai kurie kiti antipsichoziniai vaistiniai preparatai, stiprino reagavimą testo, kuriuo vertinamas nerimo mažėjimas, metu.

Tyrimo metu sveikiems savanoriams, išgėrusiems vienkartinę 10 mg olanzapino dozę, pozitronų emisijos tomografija (PET) buvo nustatyta, kad daugiau olanzapino prisijungė prie 5HT2A receptorių negu prie dopamino D2 receptorių. Be to, šizofrenija sergantiems ligoniams atlikus vieno fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (SPECT) duomenų tyrimą, nustatyta, kad į gydymą olanzapinu reagavusių pacientų dryžuotajame kūne buvo mažiau užimtų D2 receptorių, negu į gydymą kitais antipsichoziniais vaistiniais preparatais bei risperidonu reagavusių pacientų, ir panašus kiekis, kaip pacientų, kurie reagavo į gydymą klozapinu.

Dviem iš dviejų placebu kontroliuotų ir dviem iš trijų lyginamųjų kontroliuotų tyrimų (iš viso tyrimuose dalyvavo daugiau nei 2900 šizofrenija sergančių pacientų, kuriems pasireiškė ir teigiamų, ir neigiamų simptomų) nustatyta, kad olanzapinas buvo susijęs su statistiškai reikšmingu ir teigiamų, ir neigiamų simptomų pagerėjimu.

Tarptautiniame lyginamajame klinikiniame tyrime, atliktame dvigubai koduotu būdu, dalyvavo 1481 pacientas, sergantis šizofrenija, šizoafektiniu ar panašiu sutrikimu. Pacientams buvo įvairaus laipsnio asocijuotų depresijos simptomų (prieš gydymą vidutinis rodiklis pagal Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skalę buvo 16,6). Prospektyvi antrinė nuotaikos skalės rodiklių prieš gydymą ir galutinių tyrimo rezultatų pokyčių analizė parodė, kad olanzapino sukeltas pagerėjimas (-6) yra statistiškai reikšmingai didesnis (p = 0,001) negu haloperidolio (-3,1).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>