Vaistinis preparatas: Gabapentin Actavis
Puslapis: 10


Gabapentino farmakokinetika vaikų organizme nustatyta ištyrus 50 sveikų asmenų, kurių amžius buvo nuo 1 mėn. iki 12 metų. Gabapentino koncentracijos vyresnių kaip 5 metų vaikų plazmoje, apskaičiavus mg/kg kūno svorio, dažniausiai buvo panašios į suaugusiųjų.

Tiesinė ar netiesinė farmakokinetika

Gabapentino biologinis prieinamumas (absorbuota dozės frakcija) mažėja, didėjant dozei, tai lemia netiesinį farmakokinetikos rodmenų, įskaitant biologinio prieinamumo rodmenų (F), pavyzdžiui, Ae%, CL/F, Vd/F, pobūdį. Eliminacijos farmakokinetiką (farmakokinetikos rodmenys, kurie neapima F [pvz.: CLr ir T1/2]) geriausiai apibūdina tiesinė farmakokinetika. Gabapentino koncentracija plazmoje pusiausvyros apykaitos sąlygomis apskaičiuota pagal vienkartinės vaistinio preparato dozės duomenis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninis poveikis

Du metus pelėms su maistu buvo duodamos 200, 600 ir 2000 mg/kg kūno svorio paros dozės, o žiurkėmis – 250, 1000 ir 2000 mg/kg kūno svorio paros dozės. Tik didžiausią dozę gavusiems žiurkių patinams statistiškai patikimai padažnėjo kasos acinarinių ląstelių navikų. Žiurkių, gavusių 2000 mg/kg kūno svorio paros dozę, plazmoje didžiausia vaistinio preparato koncentracija yra 10 kartų didesnė nei žmonių, vartojančių 3600 mg paros dozę. Žiurkių patinų kasos acinarinių ląstelių navikų piktybiškumas yra mažas, šie navikai neturėjo įtakos išgyvenimui, nemetastazavo, neišplito į aplinkinius audinius ir buvo panašūs į kontrolinės grupės. Kaip šių kasos acinarinių ląstelių navikų atsiradimas žiurkių patinams susijęs su kancerogeninio poveikio rizika žmogui, neaišku.

Mutageninis poveikis

Gabapentinas genotoksinio poveikio neparodė. Standartinių mėginių in vitro su bakterijų ar žinduolių ląstelėmis duomenimis, mutageninio poveikio nenustatyta. Gabapentinas neskatino žinduolių ląstelių chromosomų aberacijų in vitro ar in vivo ir nesužadino mikrobranduolių formavimosi žiurkėnų kaulų čiulpuose.

Vaisingumo sutrikimas

Ne didesnės kaip 2000 mg/kg kūno svorio paros dozės nepageidaujamo poveikio žiurkių vislumui ar reprodukcijai nesukėlė (maždaug 5 kartus didesnė už didžiausią paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m3 kūno paviršiaus ploto).

Teratogeninis poveikis

Vartojant 50, 30 ir 25 kartus didesnes dozes už 3600 mg paros dozę žmogui (atitinkamai 4, 5 ar 8 kartus didesnės už paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m2 kūno paviršiaus ploto), gabapentinas nedažnino pelių, žiurkių ar triušių palikuonių apsigimimų.

Gabapentinas lėtino graužikų kaukolės, stuburo, priekinių ir užpakalinių galūnių kaulėjimą ir tuo lėtino vaisiaus augimą. Šis poveikis pasireiškė, kai besiveisiančioms pelėms organogenezės laikotarpiu buvo duodamos 1000 ar 3000 mg/kg paros dozės, o žiurkėms prieš poravimąsi, poravimosi bei veisimosi laikotarpiu buvo duodamos 500, 1000 ar 2000 mg/kg paros dozės. Šios dozės yra maždaug nuo vieno iki penkių kartų didesnės už 3600 mg paros dozę žmogui, apskaičiuotą mg/m2 kūno paviršiaus ploto.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>