Vaistinis preparatas: Magnegita
Puslapis: 8


Gadopenteto rūgšties dimegluminas sustiprina kontrastą ir palengvina nenormalių struktūrų bei pažaidų vizualizaciją įvairiose kūno vietose, įskaitant CNS. Gadopenteto rūgšties dimegluminas neprasiskverbia pro nepažeistą kraujo ir smegenų barjerą. Jei šio barjero funkcija sutrinka, gadopenteto rūgšties dimegluminas vartojimas gali pagerinti patologinių pokyčių bei pažaidų su pakitusia kraujotaka (ar pažeidimų, sutrikdžiusių kraujo ir smegenų barjero funkciją) vizualizaciją smegenyse (intrakranijiniai pažeidimai), stuburo ar aplinkinių audinių srityje, o taip pat pažeidimus krūtinės ląstoje, dubens ertmėje ir retroperitoniniame tarpe. Preparatas padeda tiksliau nustatyti navikų ribas ir invaziškumą; nesikaupia sveikose smegenyse ar nepakitusios vaskuliarizacijos srityse (pvz., cistose, susiformavusiuose pooperaciniuose randuose). Signalo sustiprėjimas matomas ne bet kokio pobūdžio patologinio proceso atveju, pvz., jo nematyti esant žemo piktybiškumo laipsnio navikams ar neaktyvioms sklerozinėms plokštelėms (sergant išsėtine skleroze). Taigi, Magnegita galima vartoti sveikų ir patologinių audinių, skirtingų patologinių darinių diferencinei diagnostikai, taip pat ir navikų bei jų recidyvų bei rando audinių diferenciacijai po gydymo.



Didesnės koncentracijos ir ilgiau inkubuojamas in vitro gadopenteto rūgšties dimegluminas šiek tiek veikia eritrocitų morfologiją. Todėl suleidus žmogui į veną gadopenteto rūgšties dimeglumino, gali pasireikšti silpna laikina intravazalinė hemolizė; tuo galima paaiškinti nedidelį serumo bilirubino ir geležies koncentracijos padidėjimą, kartais pastebimą pirmosiomis valandomis po injekcijos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Gadopenteto rūgšties dimeglumino apykaita organizme panaši į kitų hidrofilinių biologiškai inertinių medžiagų (pvz., manitolio arba inulino).

Preparato farmakokinetika žmogaus organizme nepriklauso nuo dozės.

Pasiskirstymas

Suleistas į veną preparatas greitai prasiskverbia į neląstelinį tarpą.

Suleidus žiurkėms ir šunims į veną radionuklidu žymėto gadopenteto rūgšties dimeglumino, po septynių parų jų organizme randama mažiau kaip 1 % suleistos dozės. Didžiausia preparato koncentracija būna inkstuose (nepakitusio gadolinio komplekso pavidalu).

Gadopenteto rūgšties dimegluminas neprasiskverbia nei per nepažeistą kraujo ir smegenų, nei per kraujo ir sėklidžių barjerą. Nedaug per placentos barjerą prasiskverbusio junginio iš vaisiaus greitai pasišalina.

Suleidus gadopenteto rūgšties dimeglumino ? 250 mikromolių/kg kūno svorio (= 0,5 ml injekcinio tirpalo/kg) po kelias minutes trunkančios pradinės pasiskirstymo fazės koncentracija plazmoje mažėja; jo pusinės eliminacijos periodas yra apie 90 minučių – tolygus pasišalinimo per inkstus greičiui. Suleidus gadopenteto rūgšties dimeglumino 100 mikromolių/kg kūno svorio (= 0,2 ml injekcinio tirpalo/kg), po 3 minučių plazmoje jo būna 0,6 mmol/l, o po 60 minučių – 0,24 mmol/l.

Metabolizmas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>