Vaistinis preparatas: BROMOCRIPTIN-RICHTER
Puslapis: 2


Galaktorėjos sindromai ir nevaisingumas. Pradedama pagal rekomenduojamą dozavimo schemą. Dažniausiai pakanka 7,5 mg per parą, bet vartojama ir 30 mg paros dozė. Nevaisingoms pacientėms, kurioms prolaktino kiekis serume nėra ryškiai padidėjęs, įprastinė paros dozė-2,5 mg du kartus per parą.

Prolaktinomos. Pradedama pagal rekomenduojamą dozavimo schemą. Kai paros dozė pasiekia 2,5 mg, ją galima kas 2-3 dienas didinti po 2,5 mg taip: 2,5 mg kas 8 val., 2,5 mg kas 6 val., 5 mg kas 6 val. Kai kuriems pacientams reikia iki 30 mg paros dozės.

Akromegalija. Pradedama pagal rekomenduojamą dozavimo schemą. Kai paros dozė pasiekia 2,5mg ją galima kas 2-3 dienas didinti po 2,5 mg taip: 2,5 mg kas 8 val., 2,5 mg kas 6 val., 5 mg kas 6 val.

Ciklinė gerybinė krūties liga, ciklinė mastalgija, menstruacijų ciklo sutrikimai. Pradedama pagal rekomenduojamą dozavimo schemą, kol dozė pasiekia 2,5 mg du kartus per parą.

Parkinsono liga. Pradedama laipsniškai didinant dozę taip:

Pirmąją gydymo savaitę skiriama 1,25 mg vakare, prieš einant miegoti.

Antrąją gydymo savaitę skiriama 2,5 mg vakare, prieš einant miegoti.

Trečiąją gydymo savaitę skiriama po 2,5 mg du kartus per dieną.

Ketvirtąją gydymo savaitę skiriama po 2,5 mg tris kartus per dieną.

Vėliau vaisto dozę galima didinti po 2,5 mg 3-14 dienų, atsižvelgiant į paciento reakciją.

Dozę galima toliau didinti iki optimalios; paprastai ji yra 10-40 mg per dieną. Kartu skiriamos levodopos dozę galima laipsniškai mažinti, kol bus pasiektas optimalus gydomasis poveikis.

Vaikams. Jaunesniems nei 15 metų vaikams bromokriptino skirti nerekomenduojama.

Senyviems pacientams. Neturima duomenų, įrodančių bromokriptino keliamą pavojų šiems pacientams.

Pacientai, kurių kepenų funkcija nepakankama. Pacientams, kurių kepenų funkcija nepakankama, dėl sulėtėjusios eliminacijos gali padidėti preparato plazmos koncentracija, taigi, dozę gali reikti koreguoti.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas bromokriptinui ar kitiems skalsių alkaloidams.

Nėštumo toksemija.

Hipertenzija nėštumo metu (įskaitant eklampsiją ar nėštumo sąlygotą hipertenziją).

Hipertenzija, atsiradusi iš karto po gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu, nereguliuojama hipertenzija.

Savaiminis ar šeiminis tremoras.

Huntingtono chorėja.

Esami ar buvę sunkūs psichikos sutrikimai.

Laktacijai slopinti ar kitų gyvybei nepavojingų būklių atveju preparato draudžiama skirti pacientams, sirgusiems vainikinių arterijų liga ar kitomis sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokiems pacientams makroadenomai gydyti preparato galima skirti tik tada, jei numatoma nauda didesnė už galimą riziką (žr. 4.4 skyrių).

Nors įtikinamų bromokriptino ir kitų skalsių alkaloidų sąveikos įrodymų nėra, vis tik po gimdymo nerekomenduojama šių preparatų skirti kartu (žr. 4.4 skyrių).

Jaunesniems nei 15 metų vaikams bromokriptino skirti nerekomenduojama.

Ilgalaikiam gydymui: prieš gydymą echokardiografiniu tyrimu įrodytos širdies vožtuvų ligos.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>