Vaistinis preparatas: EPREX
Puslapis: 2


EPREX galima vartoti autologinio kraujo kiekiui padidinti pagal išankstinę programą. Prieš vartojant jį dėl šios indikacijos, reikia įvertinti tromboembolinių komplikacijų riziką. Gydyti galima tik pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo anemija (hemoglobino – 10-13 g/dl [6,2-8,1 mmol/l] ir normalus geležies kiekis), jei nėra galimybės taikyti kraujo tausojimo procedūrų ar jų nepakanka, kai planuojamai didelės apimties chirurginei operacijai reikia daug kraujo (4 ar daugiau kraujo vienetų moterims bei 5 ar daugiau vienetų vyrams).

EPREX galima vartoti alogeninio kraujo transfuzijų poreikiui sumažinti suaugusiems pacientams, kurių normalus geležies kiekis ir kuriems atliekama didelės apimties ortopedinė operacija, kuriems yra didelė transfuzijos komplikacijų rizika. Vaistą galima skirti tik tiems pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo anemija (hemoglobino – 10-13 g/dl) ir kurie negalėjo dalyvauti išankstinėje autologinio kraujo surinkimo programoje bei jiems galimas vidutinio sunkumo kraujavimas (900-1800 ml).

Visada iki operacijos, jos metu ir po jos reikia laikytis geros kraujo priežiūros praktikos.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas

Prieš vartojimą tirpalą, kaip ir kitus parenteraliai vartojamus preparatus, reikia apžiūrėti, ar jame nėra nuosėdų, ar nepakitusi jo spalva.

Injekcija į veną. Sušvirkšti mažiausiai per 1-5 minutes atsižvelgiant į bendrąją dozę. Hemodializuojamiems pacientams dializės metu vaisto galima švirkšti per dializės sistemos venos atšaką arba po dializės – pro fistulės adatos sistemą. Kad visas pro fistulės adatos sistemą sušvirkštas vaistas patektų į kraujotaką, po injekcijos sušvirkščiama 10 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo.

Pacientams, kuriems injekcijos metu pasireiškia į gripą panašių simptomų, vaistą švirkšti lėčiau.

Negalima lašinti į veną ar maišyti su kitais vaistais.

Injekcija į poodį. Į vieną vietą galima švirkšti ne daugiau kaip 1 ml tirpalo. Didesnis vaisto kiekis švirkščiamas į kelias vietas.

Vaisto švirkščiama į galūnes ar priekinę pilvo sieną.

Jei gydytojas nustato, kad pacientas arba globėjas patys gali saugiai ir veiksmingai švirkšti EPREX į poodį, reikia paaiškinti, kaip tinkamai dozuoti ir vartoti vaistą.

Žr. pakuotės lapelyje 3 skyrių „Kaip vartoti EPREX“.

Suaugusiųjų ir vaikų, sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu, simptominės anemijos gydymas

Pacientams, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas bei kaip įprasta suformuota arterijosvenos jungtis (hemodializuojami ligoniai), vaistą verčiau švirkšti į veną. Jeigu arterijosvenos jungtis nėra suformuota (dar nedializuojami ligoniai ir pacientai, kuriems taikoma peritoninė dializė), EPREX galima švirkšti į poodį.

Anemijos simptomai ir pasekmės gali keistis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir gretutinių medicininių būklių. Gydytojas privalo įvertinti kiekvieno paciento ligos eigą ir klinikinę būklę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>