Vaistinis preparatas: Vancomycin PharmaSwiss
Puslapis: 4


Greitas sušvirkštimas boliusu (t. y. per keltą minučių) gali būti susijęs su sunkia hipotenzija (įskaitant šoką ir retai pasireiškiantį širdies sustojimą), atsaku, panašiu į atsaką į histaminą, bei makulopapuliniu ar eriteminiu išbėrimu (,,raudono žmogaus sindromas“ arba ,,raudono sprando sindromas“). Vankomicinas turi būti infuzuojamas lėtai, tirpalas turi būti praskiestas (2,55,0 g/l) ir leidžiamas ne greičiau kaip po 10 mg per minutę bei ne trumpiau kaip 60 minučių, kad būtų išvengta su infuzija susijusių reakcijų. Nutraukus infuziją, šios reakcijos paprastai greitai išnyksta.

Dėl nekrozės rizikos vankomicinas turi būti vartojamas tik į veną. Venų dirginimo riziką galima sumažinti iki minimumo, vartojant praskiestą vankomicino infuzinį tirpalą ir keičiant infuzijos vietą.

Vankomicino sušvirkštimas į pilvaplėvės ertmę, taikant ilgalaikę ambulatorinę peritoninę dializę, buvo susijęs su cheminio peritonito sindromu.

Toksinis poveikis inkstams. Vankomiciną reikia atsargiai vartoti pacientams, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu, nes dėl ilgalaikės didelės koncentracijos yra didesnė toksinio poveikio pasireiškimo rizika. Gydant tokius pacientus ir pacientus, kurie kartu vartoja kitokių toksinį poveikį inkstams sukeliančių veikliųjų medžiagų (pvz., aminoglikozidų), reikia atlikti eilę inkstų funkcijos tyrimų ir griežtai laikytis tinkamo dozavimo plano, kad toksinio poveikio inkstams rizika būtų sumažinta iki minimumo (žr. 4.2 skyrių).

Toksinis poveikis klausos organams. Pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė kurtumas, kurie vartojo labai dideles vaistinio preparato dozes į veną arba kartu vartojo kitokių toksinį poveikį klausos organams sukeliančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, aminoglikozidą, pasireiškė toksinis poveikis klausos organams, kuris gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis (žr. 4.8 skyrių). Prieš apkurtimą gali pasireikšti ūžimas ausyse. Kitų antibiotikų vartojimo patirtis rodo, kad kurtumas gali progresuoti ir nutraukus gydymą. Kad toksinio poveikio klausos organams rizika sumažėtų, reikia periodiškai matuoti koncentracijas kraujyje ir rekomenduojama periodiškai tikrinti klausos funkciją.

Atsargumo priemonės

Vankomicinas labai dirgina audinius, o sušvirkštas į raumenis, sukelia nekrozę injekcijos vietoje. Daugeliui vankomiciną vartojančių pacientų gali pasireikšti skausmas ir tromboflebitas, kuris kartais gali būti sunkus. Tromboflebito atsiradimo dažnį ir sunkumą galima sumažinti iki minimumo, skiriant lėtą praskiesto vaistinio preparato tirpalo infuziją (žr. 6.6 skyrių) ir reguliariai keičiant infuzijos vietą. Su infuzija susijusios reakcijos (hipotenzija, veido ir kaklo paraudimas, eritema, dilgėlinė ir niežulys) pasireiškia dažniau, vartojant kartu su anestetikais. Tokį poveikį galima sumažinti, vankomiciną infuzuojant per 60 minučių prieš sukeliant anesteziją.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>