Vaistinis preparatas: Vancomycin PharmaSwiss
Puslapis: 3


Jeigu hemodializei naudojamos polisulfoninės membranos (didelio pralaidumo dializė), vankomicino pusinis periodas sumažėja. Pacientams, kuriems reguliariai atliekamos hemodializės, gali prireikti papildomos palaikomosios vaistinio preparato dozės.

Vankomicino koncentracijos serume stebėjimas

Vankomicino koncentraciją serume reikia išmatuoti antrąją gydymo parą prieš pat vartojant kitą dozę ir praėjus vienai valandai po infuzijos. Gydomoji vankomicino koncentracija kraujyje turi būti nuo 30 mg/l iki 40 mg/l (atitinka nuo 20 mmol/l iki 26,9 mmol/l) (didžiausia koncentracija 50 mg/l [atitinka 33,6 mmol/l]) praėjus vienai valandai po infuzijos, mažiausia koncentracija (prieš pat kitos dozės vartojimą) 510 mg/l.

Koncentracijas paprastai reikia stebėti du ar tris kartus per savaitę.

Vartojimas per burną

Vienintelė vankomicino vartojimo per burną indikacija yra pseudomembraninio kolito gydymas. Įprasta dozė yra 125 mg (2,5 ml) kas 6 valandas 710 parų. Visa dozė turi būti ne didesnė kaip 2000 mg.

Gydant pseudomembraninį kolitą vaikams ir paaugliams, įprasta dozė yra 40 mg/kg kūno svorio, padalyta į tris ar keturias lygias dalis, 710 parų. Visa paros dozė turi būti ne didesnė kaip 2000 mg.

Vartojimo metodas

Parenteriniu būdu galima skirti tik lėtą pakankamai praskiesto (500 mg praskiesti bent 100 ml arba bent 1000 mg praskiesti bent 200 ml) vankomicino tirpalo infuziją į veną (ne didesniu kaip 10 mg per minutę greičiu ir ne greičiau kaip per 60 minučių).

Pacientams, kuriems reikia riboti skysčių suvartojimą, galima vartoti 500 mg/50 ml arba 1000 mg/100 ml koncentracijų tirpalus. Vartojant šias didesnes koncentracijas, kyla didesnė su infuzija susijusio nepageidaujamo poveikio rizika.

Per burną vartojamą vankomicino dozę galima praskiesti 30 ml vandens ir pacientui arba duoti išgerti, arba suvartoti per nosies skrandžio zondą.

Informaciją apie tirpalo paruošimą žr. 6.6 skyriuje.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo, o taip pat nuo klinikinės ir bakteriologinės ligos eigos.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas vankomicinui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Jeigu pasireiškia ūminė anurija ar ausies sraigės pažaida, vankomiciną galima vartoti tik tada, kai tai neabejotinai būtina ir nėra kitų saugių gydymo būdų.

Jeigu pasireiškia sunki ūminė padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksija), gydymą vankomicinu reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti taikyti įprastas skubios pagalbos priemones (pvz.: skirti antihistamininių vaistinių preparatų, kortikosteroidų ir, jeigu būtina, taikyti dirbtinį kvėpavimą).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>