Vaistinis preparatas: Naltrexone aop
Puslapis: 2


Jei gydantis naltreksonu suvartojama didelė opioidų dozė, galimas gyvybei pavojingas apsinuodijimas opioidais, pasireiškiantis kvėpavimo bei kraujotakos sutrikimu.

Jeigu naltreksono pavartoja nuo opioidų priklausomas pacientas, nutraukimo sindromas gali pasireikšti greitai: pirmieji simptomai gali atsirasti per 5 minutes, vėliausi – per 48 valandas. Nutraukimo simptomų gydymas yra simptominis.

Pacientą reikia įspėti, kad gydymo naltreksonu metu nevartotų opioidų, pvz., opioidų sudėtyje turinčių vaistinių preparatų nuo kosulio, viduriavimo, simptominiam gydymui skirtų vaistinių preparatų nuo įprasto peršalimo ir pan. (žr. 4.3 skyrių).

Gydymo naltreksonu metu skausmas turi būti malšinamas preparatais, kuriuose nėra opioidų

Jei gydymas opioidais reikalingas, pvz., skubiai būtinas nuskausminimas ar anestezija tokiais preparatais, dozė, reikalinga norint pasiekti reikiamą gydomąjį poveikį, gali būti didesnė nei įprasta. Tokiu atveju kvėpavimo bei kraujotakos slopinimas gali būti sunkesnis ir ilgesnis. Dažniau gali atsirasti ir su histamino išsiskyrimu susijusių simptomų: prakaitavimas, niežulys ar kitokia odos bei gleivinės ir odos reakcija. Tokiems pacientams reikalingas ypatingas dėmesys bei priežiūra.

Jei įtariama, kad pacientas vartoja opioidų ar yra nuo jų priklausomas, prieš skiriant naltreksono, reikia atlikti naloksono mėginį, išskyrus atvejus, jei ištyrus šlapimą įsitikinama, kad pacientas opioidų nevartojo mažiausiai 710 dienų iki gydymo naltreksonu pradžios.

Naloksono sukeltas nutraukimo sindromas truks trumpiau, nei pavartojus naltreksono.

Rekomenduojama procedūros atlikimo tvarka

Intraveninis mėginys

Į veną reikia sušvirkšti 0,2 mg naloksono.

Jei po 30 sekundžių nepageidaujamų reakcijų neatsiranda, į veną reikia sušvirkšti dar 0,6 mg naloksono.

Ligonį reikia nuolat stebėti 30 minučių, ar neatsiranda nutraukimo simptomų požymių.

Jeigu atsiranda bet kokių nutraukimo simptomų, naltreksonu gydyti negalima. Gydyti pradedama tik tuo atveju, jei mėginys neigiamas. Jei abejojama, ar pacientas nevartojęs opioidų, mėginį galima pakartoti ir sušvirkšti 1,6 mg dozę. Jei ir tada reakcijos nėra, pacientui galima skirti 25 mg naltreksono hidrochlorido.

Jeigu yra klinikinių nutraukimo simptomų ar teigiamas šlapimo tyrimas ieškant opioidų, naloksono hidrochlorido mėginį atlikti draudžiama.

Pacientą reikia įspėti, kad bandymas neutralizuoti naltreksono poveikį pavartojant didelę opioidų dozę gali sukelti ūmų opioidų perdozavimą ir net mirtį.

Po gydymo naltereksonu pacientui gali padidėti jautrumas vaistiniams preparatams, kuriuose yra opioidų.

Naltreksonas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse ir daugiausia išsiskiria pro inkstus, todėl pacientams, kuriems yra kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas, naltreksono reikia skirti atsargiai. Prieš gydymą ir jo metu reikia tirti kepenų funkciją.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>