Vaistinis preparatas: Valsol
Puslapis: 8


Gydymo priemonės priklauso nuo laiko, praėjusio po vaisto vartojimo, o taip pat nuo simptomų pobūdžio bei sunkumo. Šiuo atveju svarbiausia būtų stabilizuoti kraujotaką.

Po perdozavimo pacientams reikia duoti pakankamą kiekį aktyvintos anglies.

Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti. Reikia greitai suleisti druskos tirpalų ir plazmos pakaitalų preparatų.



Hemodialize valsartano iš organizmo pašalinti neįmanoma, nes jis labai gerai susijungia su baltymais.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II receptorių blokatoriai, paprasti, ATC kodas – C09C A03

Veiklusis renino-angiotenzino-aldosterono sistemos hormonas yra angiotenzinas II, kuris susidaro iš angiotenzino I, veikiant angiotenziną konvertuojančiam fermentui (AKF). Angiotenzinas II prisijungia prie specifinių receptorių, esančių įvairių audinių membranose. Jis pasižymi įvairiu fiziologiniu poveikiu: ryškiausiai pasireiškia tiesioginis ir netiesioginis poveikis kraujo spaudimo reguliavimui. Angiotenzinas II yra stipriai veikianti kraujagysles sutraukianti medžiaga, jis tiesiogiai veikia didindamas kraujo spaudimą. Be to jis sulaiko natrį ir stimuliuoja aldosterono sekreciją.

Valsartanas veikia išgertas, tai specifinis, stipriai veikiantis angiotenzino II receptorių blokatorius. Valsartanas selektyviai veikia AT1 tipo receptorius, nuo kurių priklauso gerai žinomas angiotenzino II sukeliamas poveikis. Angiotenzino II koncentracija plazmoje padidėja dėl to, kad valsartanas blokuoja AT1 receptorius. Dėl to galbūt stimuliuojami neužblokuoti AT2 receptoriai, kompensuodami AT1 receptoriaus veikimą. Dalinis agonistinis poveikis AT1 receptoriams valsartanui nebūdingas. AT1 receptoriams jo trauka yra apie 20 000 kartų didesnė nei AT2 receptoriams.

Valsartanas neslopina AKF (kinazės II), fermento, kuris angiotenziną I verčia angiotenzinu II bei ardo bradikininą. Todėl mažai tikėtinas bradikinino sukelto nepageidaujamo poveikio stipresnis pasireiškimas. Klinikinių tyrimų metu buvo lyginamas valsartano poveikis su AKF inhibitorių poveikiu, valsartanu gydomiems pacientams sausas kosulys pasireiškė daug rečiau (p < 0,05), negu gydomiems AKF inhibitoriais (atitinkamai 2,6 % ir 7,9 %). Klinikinių tyrimų metu iš pacientų, kuriems anksčiau AKF inhibitoriai buvo sukėlę sausą kosulį, kosulys vėl prasidėjo 19,5 % iš valsartano vartojusių pacientų, 19,0 % - iš vartojusių tiazidinių diuretikų, ir 68,5 % - iš vartojusių AKF inhibitorių (p < 0,05). Valsartanas neveikia jokių kitų hormonų receptorių ar jonų kanalų, kurie yra reikšmingi širdies ir kraujagyslių funkcijos reguliavimui.

Hipertenzija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>