Vaistinis preparatas: Valsol
Puslapis: 9


Hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau pulso dažniui įtakos nedaro. Daugumai pacientų vienkartinės dozės sukeliamas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 valandas, stipriausias kraujospūdžio sumažėjimas pasiekiamas po 4–6 valandų. Antihipertenzinis poveikis po vaisto vartojimo išlieka ilgiau kaip 24 valandas. Stipriausias poveikis pasiekiamas per 2–4 savaites nuo gydymo pradžios ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Vartojant kartu su hidrochlorotiazidu, kraujospūdis dar labiau reikšmingai sumažėja.

Iki šiol valsartano vartojimo staigus nutraukimas nesiejamas su greitu kraujo spaudimo padidėjimu (atoveiksmiu) ar kitokių nepageidaujamų reiškinių atsiradimu.

Po neseniai įvykusio miokardo infarkto

Tyrimas „Valsartano poveikis pacientams po ūminio miokardo infarkto“ (VALIANT) buvo atsitiktinių imčių kontrolinis tyrimas, atliktas keliose šalyse dvigubai aklu būdu su 14 703 tiriamaisiais po ūminio miokardo infarkto, kuriems buvo rentgenu patvirtinto stazinio širdies nepakankamumo simptomų ir požymių ir (arba) kairiojo širdies skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas (išvarymo frakcija ? 40 % [nustatyta radionuklidine ventrikulografija] arba ? 35 %) [nustatyta echokardiografija ar kontrastinės angiografijos būdu]). Praėjus 12 valandų – 10 parų nuo miokardo infarkto simptomų atsiradimo pradžios, pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo priskirti vienai iš trijų gydymo grupių: valsartano, kaptoprilio arba valsartano ir kaptoprilio, kurie skiriami kartu. Vidutinė gydymo trukmė buvo 2 metai.

Mirtingumą po miokardo infarkto valsartanas mažino tiek pat veiksmingai, kaip kaptoprilis. Visose trijose grupėse bendras mirtingumas buvo panašus. Valsartano grupėje jis buvo 19,9 %, kaptoprilio grupėje 19,9 % ir valsartano skiriamo kartu su kaptopriliu grupėje - 19,3 %. Kartu su valsartanu skiriant kaptoprilį, didesnės naudos, negu gydant vien kaptopriliu, negauta. Vertinant bendrą mirtingumą, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės, bazinio gydymo ir pagrindinės ligos, efektyvumo skirtumų nebuvo pastebėta.

Valsartanas buvo veiksmingas ir ilginant laiką iki mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, mažinant kardiovaskulinį mirštamumą, būtinumą ligonį guldyti į ligoninę dėl širdies nepakankamumo, miokardo infarkto pasikartojimo, atgaivinimo po širdies sustojimo bei nemirtinų miokardo infarktų.

Bendras mirtingumas ir mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų ar sergamumas po to, kai buvo paskirti beta adrenoblokatoriai kartu su valsartanu ir kaptopriliu, vien tiktai valsartanu arba vien tiktai kaptopriliu, nebuvo skirtingas. Nepriklausomai nuo tiriamų vaistų, mirtingumas tiriamųjų asmenų, kurie buvo gydyti beta adrenoblokatoriais, grupėje buvo mažesnis. Vadinasi, žinoma beta adrenoblokatorių nauda tirtiems ligoniams buvo akivaizdi.

Širdies nepakankamumas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>