Temos
Gyslotis malšina kosulį ir dantų skausmą


Jūs turbūt sutiksite, kad gyslotis tikrai nėra pats patraukliausias augalas, tai greičiau visai neišvaizdi žolė, bet, tarytum norėdama šį trūkumą ištaisyti, gamta apdovanojo jį puikiomis savybėmis. Nors jis "oficialiai" ir nelaikomas vaistažole, tačiau jau kelis šimtus metų gyslotis (botanikoje Plantago lanceolata) priklauso liaudies medicinos lobynui. Visi didieji gydytojai, gydę natūraliomis priemonėmis, tokie išmintingi senovės daktarai kaip abatė Hildegarda von Bingen arba įžymusis Paracelsus rekomendavo gyslotį ir jį gyrė pirmiausia kaip vaistą nuo kosulio.

Vokiškas gysločio pavadinimas yra "Wegerich", — kur "Weg" yra kelias. Šis pavadinimas ir pasako, kur gyslotis auga. Gyslotis yra vienas dažniausiai aptinkamų mūsų floros augalų. Jis auga sausuose kelkraščiuose, bet gali nusidriekti ir per arimus bei pievas. Lotyniškas gysločio pavadinimas "planta" reiškia "kojos pėda". Vadinasi, šią vaistažolę galime sutikti kiekviename žingsnyje. Šiaurės Amerikos indėnai jį pravardžiavo "Baltojo žmogaus pėda", nes baltieji ateiviai įvežė gyslotį, kuris greitai įsišaknydavo ir paplisdavo ten, kur praeidavo baltieji. Žymiausi gysločiai iš visos plačios giminės yra trumpakotis, siauralapis ir plačialapis gyslotis. Bet geriausias gydomąsias savybes turi siauralapis gyslotis.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   


Daugiau straipsnių apie sveikatą





Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.


Vaistų ir ligų katalogas   Kontaktai

Vaistai, ligos, sveikata, kainos