Leonhartas Fuksas, gyvenęs viduramžiais, savo vaistažolių knygoje apie kiaulpienes rašė: "Išvalytos lapų ir šaknų sultys yra dieviškiausias vaistas nuo skrandžio ir kepenų uždegimo". Kiaulpienė gydo skrandžio ligas didelio kiekio karčiosios medžiagos — taraksacino, esančio visose augalo dalyse, dėka. Kiaulpienė žydi net iki spalio mėnesio. Šią "piktžolę" mes sutiksime visur, kur tik beeisime — pievose, kelkraščiuose, miškų properšose bei laukuose. Nugnybkite dviem pirštais stiebelį su auksaspalviu žiedu, kurio neįmanoma supainioti su niekuo kitu. Pašalinkite žiedą ir nuplaukite stiebą po tekančio vandens srove. Atkąskite po nedidelį gabalėlį to stiebo ir kramtykite lėtai ir rūpestingai. Nesiginčysime — skonis tikrai kartokas. Bet nuo tokio keturiolika dienų trunkančio gydymo, sukramtant 35 kiaulpienės stiebelius per dieną, tapsite žvalesni ir darbingesni.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą