Vaistinis preparatas: Dapril
Puslapis: 4


Jeigu hipertenzija nekomplikuota, simptominė hipotenzija pasireiškia retai. Ji labiau tikėtina tiems hipertenzija sergantiems ir lizinopriliu gydomiems pacientams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, mažo druskos kiekio maiste, dializės, viduriavimo arba vėmimo, arba sergantiems sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Simptominė hipotenzija pasireiškia ir tada, kai yra širdies nepakankamumas, susijęs arba nesusijęs su inkstų nepakankamumu. Tokios komplikacijos tikimybė didesnė tiems ligoniams, kuriems yra didelio laipsnio širdies nepakankamumas, ir dėl to didelėmis dozėmis vartojami kilpiniai diuretikai, pasireiškia hiponatremija arba sutrinka inkstų funkcija. Pacientus, kuriems yra didelė simptominės hipotenzijos rizika, gydymo pradžioje ir koreguojant dozę būtina atidžiai stebėti. Tokių pat atsargumo priemonių būtina laikytis ir gydant išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujagyslių liga sergančius ligonius, nes, labai sumažėjus kraujospūdžiui, juos gali ištikti miokardo infarktas arba insultas.

Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti aukštielninką, prireikus į veną sulašinti izotoninio druskos tirpalo. Laikina hipotenzija vartojant lizinoprilį paprastai nėra kontraindikacija tęsti gydymą – šį vaistinį preparatą galima be jokių kliūčių vartoti toliau, kai tik papildžius organizmą skysčiais padidėja kraujospūdis.

Kai kuriems širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis normalus arba mažas, skiriant Dapril, gali labiau sumažėti kraujospūdis. Šį poveikį galima numatyti ir paprastai tai nėra priežastis užbaigti gydymą. Jei hipotenzija tampa simptominė, gali prireikti sumažinti dozę arba nebegydyti Dapril.

Hipotenzija ūminio miokardo infarkto atveju

Dapril negalima gydyti tų ūminį miokardo infarktą patyrusių pacientų, kuriems kraujagysles plečiantys preparatai gali dar labiau pasunkinti kraujotakos sutrikimą, t. y. tų, kurių sistolinis kraujospūdis yra 100 mmHg arba mažesnis arba kuriuos ištiko kardiogeninis šokas. Jeigu sistolinis kraujospūdis yra 120 mmHg arba mažesnis, 3 pirmąsias paras po miokardo infarkto reikia skirti mažesnę dozę. Jei sistolinis kraujospūdis yra 100 mmHg arba mažesnis, palaikomąją dozę reikia mažinti iki 5 mg arba laikinai net iki 2,5 mg. Jeigu hipotenzija nepraeina (sistolinis kraujospūdis ilgiau negu 1 valandą < 90 mmHg), Dapril reikia nebevartoti.

Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija

Kaip ir kitus AKF inhibitorius, Dapril reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra mitralinio vožtuvų stenozė ir kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija, pvz., aortos stenozė arba hipertrofinė kardiomiopatija.

Inkstų funkcijos sutrikimas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>