Puslapis: 6

Jis papasakojo, jog vaikystėje jį labai sukrėtė vienas atsitikimas. Vienoje vietoje buvusi didelė vandentiekio atšaka, storas vamzdis, nutiestas per upę. Daugelis jo klasės berniukų įsigudrino juo perplaukti į kitą krantą, nes vamzdžio viduje šiaip taip pavykdavo išlaikyti galvą virš vandens. Atsitiko taip, kad plaukdamas vienas iš jų paskutiniu momentu išsigando ir norėjo pasukti atgal, tačiau jau negalėjo. Jį pačiupo ir nunešė vandens srovė. Nuo tada baimė Gerhardo ir nepaleidžia iš savo gniaužtų. Nuolat jis sapnuoja tai siaurą vamzdį, tai liftą, iš kurio jis niekaip negali ištrūkti, arba nutinka kiti panašūs dalykai, kur Jis jaučiasi „suspaustas". Išvaduoti Jį ii tos baimės jausmo ir buvo mudviejų tikslas, kurį pavyko pasiekti autogenine treniruote bei aiškinamaisiais pokalbiais. Autogeninė treniruotė, kaip sako J. H. Šulcas, padeda atsikratyti baimės, tiktai reikia vidinio pasiryžimo ir kantrybės, kad tą baimę išsiaiškintume, „pažvelgti į savo vidų", susikoncentruoti ir įgauti drąsos prisipažinti sau viską, sužinoti tiesą, o tada tyloje, giliai susikaupus ir aktyviai veikiant sąmonei, išryškėja ir baimės priežastys. Gerhardas V. jau po keturių mėnesių, žinoma, prieš tai išmokęs naudotis autogeninės treniruotės pratimais, irgi galėjo „laisvai" alsuoti ir tapti pačiu savimi.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą