Puslapis: 5

Šit ką pasakė Gerhardas: „Darbe aš esu gerbiamas. Sakyčiau, jog man sekasi,'bet vis dėlto nuolat kenčiu baimę—čia, giliai širdyje. O mano bendradarbiai vis tikina: „Pavydėtinas Jūsų ramumas, pasitikėjimas savimi. Kad mums taipl" O juk taip nėra, tikrai nėra. Aš tik apsimetu. Iš baimės aš dažnai negaliu net užmigti, imu apie ką nors galvoti. Tiesa, kai prispaudžia darbai ir neturiu kada mąstyti apie ją, atrodo, lyg ir vėl viskas būtų gerai. Užtat naktį vėl atsėlina toji siaubinga baimė. Jau penkeri metai, kai geriu vaistus; laikinai pasidaro geriau, bet vos tik liaujuosi juos vartojęs, viskas tęsiasi taip, kaip buvę. Deja, jaučiu, kad ilgiau taip negalėsiu kentėti. Prisirijęs tablečių, pasineriu „pusiaumiegin" — lyg miegu, lyg viską jaučiu. Viskas kiek nutolsta, nyksta, bet iš esmės tai vis tas pats. Žmona patarė pabandyti autogeninę treniruotę".

Prieš imantis autogeninės treniruotės, būtinai reikėjo Išsamiau su juo pasikalbėti, ir, laimei, mums pavyko išsiaiškinti baimės atsiradimo priežastis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą