Vaistinis preparatas: Lipofundin MCT/LCT 20%
Puslapis: 2


Infuzinės sistemos filtrai turi būti pralaidūs lipidams.

Jei lipidų emulsijas tenka infuzuoti kartu su aminorūgščių ir angliavendenių tirpalais, “Y” ar apeinamoji jungtis turi būti kuo arčiau paciento.

Jei lipidų emulsija bus infuzuojama pro “Y” ar apeinamąją jungtį kartu su kitais tirpalais, ypač tais, kuriuose yra vaistų, reikia atkreipti dėmesį į suderinamumą. Vartoti ypač atsargiai, jei kartu infuzuojamame tirpale yra dvivalenčių katijonų (pvz. kalcio).

Infuzuoti tik kambario temperatūros emulsiją.

Dažniausiai Lipofundin MCT/LCT 20% infuzinės emulsijos vartojimo trukmė, kai maitinama tik parenteraliai, yra 1-2 savaitės. Jei ir toliau būtinas parenterinis maitinimas lipidų emulsija, Lipofundin MCT/LCT 20% infuzinės emulsijos galima skirti ilgiau tik atidžiai stebint pacientą.

4.3 Kontraindikacijos

Lipofundin MCT/LCT infuzinė emulsija neskiriama, kai:

- labai sutrikęs kraujo krešumas, yra šokas ir kraujotakos nepakankamumas, ūmi tromboembolija, sunki septicemija su acidoze ir hipoksija, riebalų embolija, ūmi miokardo infarkto ir insulto fazė, ketoacidozinė koma, nežinomos kilmės koma, dekompensuotas diabetinis ar nestabilus metabolizmas;

- infuzijos metu kaupiasi trigliceridai dėl:

sutrikusios lipidų apykaitos, kepenų ligų, retikuloendotelinės sistemos veiklos, hemoraginio nekrozinio pankreatito.

Bendrosios kontraindikacijos parenterinei mitybai:

įvairios kilmės acidozė, nekoreguota sutrikusi elektrolitų ir skysčio pusiausvyra (pvz.: hipotoninė dehidratacija, hipokalemija, hiperhidracija), intrahepatinė cholestazė.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai

Padidėjusio jautrumo reakcijos vienai iš sudedamųjų Lipofundin MCT/LCT infuzinės emulsijos dalių (pvz., sojos aliejuje esantiems baltymų pėdsakams ar kiaušinio lecitinui) yra labai retos, tačiau jos tikėtinos jautriam pacientui. Todėl tokiems asmenims Lipofundin MCT/LCT infuzinės emulsijos (ar kitų riebalų emulsijų) reikia skirti ypač atsargiai.

Atsargumo priemonės

Jei kiekvieną dieną bus vartojamos didelės riebalų dozės, po pirmosios infuzijos paros ir toliau nustatytais intervalais reikia tirti trigliceridų koncentraciją serume ir, jei reikia, gliukozės koncentraciją kraujyje, rūgščių ir šarmų bei elektrolitų pusiausvyrą.

Kiekvieną dieną reikia stebėti skysčių pusiausvyrą ir (ar) kūno svorį.

Patartina tirti kraujo ląstelių skaičių, nes pakitęs jų skaičius gali būti perdozavimo simptomas.

Jei infuzijos metu trigliceridų koncentracija serume suaugusiems viršija 3 mmol/l, o vaikams – 1,7 mmol/l, infuzijos greitį reikia mažinti arba infuziją visai nutraukti.

Riebalų preparatų taip pat nebeskirti, jei infuzijos metu ryškiai padidėja gliukozės koncentracija kraujyje.

Riebalų emulsija, vartojama kaip vienintelis kalorijų šaltinis, gali sukelti metabolinę acidozę. Šios komplikacijos galima išvengti, kartu infuzuojant angliavandenių. Todėl riebalų preparatus būtina lašinti kartu su pakankamai angliavandenių turinčių tirpalų kiekiu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>