Vaistinis preparatas: Lipofundin MCT/LCT 20%
Puslapis: 3


Vitaminas E gali turėti įtakos vitamino K poveikiui krešėjimo faktorių sintezei. Todėl reikia stebėti pacientų, vartojančių peroralinius antikoaguliantus, ar tų, kuriems trūksta vitamino K, kraujo krešėjimą.

Lipofundin MCT/LCT 1000 ml yra 2,6 mmol natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Heparinas didina tiek egzogeniškai vartojamų, tiek endogeninių lipidų lipolizę ir didina laisvųjų riebalų rūgščių koncentraciją serume. Tačiau, kai yra hipertrigliceridemija, riebalų eliminacijai pagreitinti heparino vartoti nerekomenduojama, nes, pirma, greita riebalų eliminacija nėra susijusi su atitinkamai padidėjusiu riebalų metabolizmu ir, antra, padidėjus laisvųjų riebalų rūgščių koncentracijai serume, metabolitai ir vaistai bus išstumti iš junginio su albuminu. Be to, ilgai vartojant dideles heparino dozes, stebėtas paradoksiškai sutrikęs riebalų šalinimas.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Reikiamų duomenų apie Lipofundin MCT/LCT infuzinės emulsijos vartojimą nėštumo metu nėra.

Netirta, ar Lipofundin MCT/LCT infuzinę emulsiją saugu vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiais, tačiau mažai tikėtina, kad ji šiais laikotarpiais galėtų būti pavojinga. Tačiau jokių vaistų nereikėtų vartoti nėščiosioms, ypač pirmąjį trimestrą, nebent manoma, kad laukiama nauda viršys galimą žalą vaisiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Nepageidaujamas poveikis

Labai retai (mažiau kaip 1 iš 10 000 atvejų), į veną infuzuojant lipidus, galimos ūmios reakcijos: dusulys, cianozė, alerginės reakcijos, hiperlipemija, hiperkoaguliacija, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, raudonis, hipertermija, prakaitavimas, drebulys, mieguistumas, krūtinės ar nugaros skausmas, hiperfosfatemija, Stevens-Johnson sindromas, intrakranijinio slėgio padidėjimas, intrahepatinė cholestazė, pankreatitas. Tokiais atvejais infuziją reikia nutraukti. Kai simptomai išnyksta ir padidėjusi trigliceridų koncentracija (ar lipeminis serumo drumstumas) sunormalėja, paprastai galima vėl pradėti infuziją, tačiau reikia lašinti lėčiau ir (ar) mažesnę dozę. Tokius pacientus, ypač infuzijos pradžioje, reikia atidžiai stebėti ir dažnai tirti trigliceridų koncentraciją serume (serumo drumstumą).

Pacientui, kuriam įtariama sutrikusi lipidų apykaita, prieš infuziją reikia nustatyti, ar nėra hiperlipemijos (suaugusiems trigliceridų daugiau kaip 3 mmol/l, vaikams – daugiau kaip 1,7 mmol/l) nevalgius. Jei ji yra, toliau riebalų emulsijų nevartoti.

Hiperlipemija (trigliceridų suaugusiems daugiau kaip 3 mmol/l, vaikams – daugiau kaip 1,7 mmol/l) praėjus 12 valandų po lipidų infuzijos taip pat rodo, kad yra sutrikusi lipidų apykaita.

4.9 Perdozavimas

Pertekliaus sindromas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>