Vaistinis preparatas: Sortis
Puslapis: 4


Insulto potipių post-hoc analizės duomenimis, pacientams, kurie nesirgo išemine širdies liga ir neseniai buvo patyrę insultą ar praeinantį smegenų išemijos priepuolį (PSIP), pradėjus gydytis 80 mg atorvastatino doze, palyginti su placebu, dažniau pasireiškė hemoraginis insultas. Padidėjusi rizika nustatyta pacientams, kurie prieš pradedant tyrimą jau anksčiau buvo patyrę hemoraginį insultą ar lakūninį infarktą. Pacientams, anksčiau patyrusiems hemoraginį insultą, gydymo 80 mg atorvastatino doze rizikos ir naudos santykis nežinomas, taigi prieš pradedant gydymą, reikia atidžiai įvertinti galimą hemoraginio insulto riziką (žr. 5.1 skyrių).

Poveikis griaučių raumenims

Atorvastatinas, kaip ir kitokie HMG CoA reduktazės inhibitoriai, retais atvejais gali daryti poveikį griaučių raumenims ir sukelti mialgiją, miozitą ar miopatiją, galinčią progresuoti į rabdomiolizę, t.y. gyvybei pavojingą būklę, pasireiškiančią kreatino fosfokinazės (KFK) kiekio padidėjimu (( 10 kartų viršijančiu didžiausią leistiną kiekį), mioglobinemija ir mioglobinurija, galinčia sukelti inkstų nepakankamumą. Pacientus būtina įspėti, kad tuo atveju, jeigu atsiranda griaučių raumenų skausmas, jautrumas ar silpnumas, ypač susijęs su bendrojo pobūdžio negalavimu ar karščiavimu, būtina tuoj pat informuoti gydytoją.

Jeigu KFK koncentracijos padidėjimas yra reikšmingas klinikai (> 10 kartų viršija didžiausią leistiną kiekį), nustatoma rabdomiolizė arba įtariama, jog ji pasireiškė, atorvastatino vartojimą būtina nutraukti.

Vartojant atorvastatino, kaip ir kitokių HMG CoA reduktazės inhibitorių, buvo rabdomiolizės, kartais susijusios su ūminiu inkstų nepakankamumu, pasireiškiančiu dėl mioglobinurijos, atvejų.

Rabdomiolizės rizika yra didesnė, atorvastatiną vartojant kartu su kai kuriais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti atorvastatino koncentraciją kraujo plazmoje, pavyzdžiui: ciklosporinu, eritromicinu, klaritromicinu, itrakonazolu, ketokonazolu, nefazodonu, nikotino rūgštimi, gemfibrozilu, kitais fibrorūgšties dariniais ar ŽIV proteazės inhibitoriais (žr. 4.5 ir 4.8 skyrių).

Miopatijos rizika padidėja ir kartu vartojant ezetimibą. Jeigu galima, reikia gydyti kitais nei išvardyti vaistiniais preparatais (kurie nesąveikauja). Jeigu atorvastatiną būtina vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais, reikia atidžiai įvertinti tokio gydymo naudą ir riziką. Jeigu pacientas vartoja vaistinių preparatų, kurie gali didinti atorvastatino koncentraciją plazmoje, rekomenduojama vartoti mažesnę pradinę atorvastatino dozę. Jeigu pacientas gydomas ciklosporinu, klaritromicinu ir itrakonazolu, apsvarsčius reikia vartoti mažiausią galimą atorvastatino dozę ir rekomenduojama tinkamai stebėti paciento būklę (žr. 4.5 skyrių). Gydant fuzido rūgštimi, gali tekti laikinai pristabdyti atorvastatino vartojimą (žr. 4.5 skyrių).

Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>