Vaistinis preparatas: Atrovent N
Puslapis: 6


Ipratropio bromido farmakokinetikos parametrai buvo apskaičiuoti, atsižvelgiant į koncentracijos kitimą kraujo plazmoje po medikamento injekcijos į veną. Nustatytas greitas dvifazis koncentracijos mažėjimas kraujo plazmoje. Pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė (Vdss), yra 176 l (~2,4 l/kg). Prie kraujo plazmos baltymų preparato prisijungia mažai (mažiau negu 20(). Ketvirtinis aminas ipratropis per kraujo ir smegenų barjerą neprasiskverbia. Galutinės pusinės eliminacijos laikas yra apie 1,6 val.

Bendras ipratropio klirensas yra 2,3 l/min., klirensas inkstuose ( 0,9 l/min. Injekavus į veną, maždaug 60( dozės metabolizuojama, didžioji dalis tikriausiai metabolizuojama kepenyse, vykstant oksidacijai.

Apie 40( sisteminėje kraujotakoje esančio medikamento eliminuojama su šlapimu, klirensas inkstuose ( 0,9 l/min. Preparato išgėrus, pro inkstus išsiskiria mažiau negu 1( dozės, vadinasi, virškinimo trakte ipratropio bromido absorbuojama mažai.

Radioaktyviaisiais izotopais žymėto preparato injekavus į veną, Išsiskyrimo balanso tyrimo metu bendras su vaistiniu preparatu (įskaitant nepakitusį preparatą ir visus jo metabolitus) susijusio radioaktyvumo bendras išsiskyrimas pro inkstus (per 6 paras) po injekcijos į veną buvo 72,1(, po pavartojimo per burną ( 9,3(, po inhaliacijos ( 3,2(. Bendras radioaktyvumas, išsiskyręs su išmatomis po injekcijos į veną buvo 6,3(, po pavartojimo per burną ( 88,5(, po inhaliacijos ( 69,4(. Atsižvelgiant į su vaistiniu preparatu susijusio radioaktyvumo išsiskyrimo po intraveninės injekcijos, svariausia ekskrecija vyksta pro inkstus. Su vaistiniu preparatu (nepakitusiu preparatu ir jo metabolitais) susijusio radioaktyvumo pusinės eliminacijos laikas yra 3,6 val. Svarbiausi šlapime randami metabolitai prie muskarino receptorių jungiasi menkai ir turi būti laikomi neveikliais.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lokalus ir sisteminis ipratropio bromido toleravimas buvo išsamiai tirtas su kelių rūšių gyvūnais, naudojant įvairius vartojimo būdus.

Inhaliuoto, per burną pavartoto ir į veną suleisto preparato ūminis toksinis poveikis tirtas su kelių rūšių graužikais ir ne graužikais. Inhaliuoto preparato mažiausia letalinė dozė jūrų kiaulytėms buvo 199 mg/kg kūno svorio. Žiurkės negaišo net nuo didžiausio techniškai įvykdomo dozavimo (4 valandų laikotarpiu vartota 0,05 mg/kg kūno svorio dozė arba 160 ipratropio bromido išpurškimų, kurių kiekviename yra 0,02 mg), kurią buvo įmanoma inhaliuoti.

Per burną pavartoto preparato LD50 pelėms, žiurkėms ir triušiams buvo atitinkamai 1585 Mg/kg kūno svorio, 1925 mg/kg kūno svorio ir 1920 mg/kg kūno svorio. Į veną suleisto preparato LD50 pelėms, žiurkėms ir šunims buvo atitinkamai 13,6 mg/kg kūno svorio, 15,8 mg/kg kūno svorio ir maždaug 18,2 mg/kg kūno svorio. Intoksikacijos požymiai buvo midriazė, burnos gleivinės sausmė, dispnėja, tremoras, spazmai ir (arba) tachikardija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>