Vaistinis preparatas: Ropinirole Actavis
Puslapis: 9


Išgerto ropinirolio biologinis prieinamumas yra maždaug 50% (3657%), didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (angl. Cmax) atsiranda vidutiniškai po 1,5 val. Preparato pavartojus su maistu, Cmax atsiranda vėliau, t. y. po maždaug 2,6 val., ir būna 25( mažesnė, tačiau poveikio biologinio prieinamumo kiekiui nebūna. Atskirų asmenų organizme biologinis ropinirolio prieinamumas labai skiriasi.

Pasiskirstymas

Prie kraujo plazmos baltymų ropinirolio prisijungia nedaug (1040%). Prisijungimas pasiskirstymui, kuris yra labai platus (pasiskirstymo tūris ( maždaug 7 l/kg) įtakos nedaro.

Metabolizmas

Ropinirolį metabolizuoja daugiausiai citochromo P 450 CYP 1A2 izofermentas. Nė vienas iš atsirandančių metabolitų vaistinio preparato aktyvumo neįtakoja. Dopaminerginės funkcijos tyrimu su gyvūnų modeliais metu svarbiausio metabolito aktyvumas buvo 100 kartų mažesnis už ropinirolio.

Remiantis tyrimų in vitro rezultatais, mažomis terapinėmis dozėmis vartojamo ropinirolio galimybė slopinti citochromo P 450 yra maža. Vadinasi, nėra tikėtina, kad vartojamas mažomis terapinėmis dozėmis ropinirolis veiks kitų vaistinių preparatų, metabolizuojamų citochromo P 450 sistemos, farmakokinetiką.

Eliminacija

Nepakitęs ropinirolis ir jo metabolitai daugiausiai išskiriami pro inkstus. Vidutinis ropinirolio pusinės eliminacijos laikas yra 6  (3 – 10) val.

Tiesiškumas

Vienkartinių ir kartotinių 0,25 – 4 mg ropinirolio dozių farmakokinetika (Cmax ir AUC) yra tiesinė.

Specialių grupių ligoniai

Vyresnių negu 65 metų pacientų organizme sisteminis ropinirolio klirensas gali būti 30( mažesnis.

Pacientų, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, organizme ropinirolio farmakokinetikos pokyčių nepastebėta. Apie farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, organizme duomenų nėra.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis poveikis. Toksinį ropinirolio poveikį daugiausiai lemia jo farmakologinis aktyvumas. Gali atsirasti elgesio pokyčių, hipoprolaktinemija, sumažėti kraujospūdis, suretėti širdies ritmas, pasireikšti ptozė ir seilėtekis. Ilgalaikio tyrimo metu tik žiurkėms (albinosams), vartojusioms didelę paros dozę (50 mg/kg kūno svorio) atsirado tinklainės degeneracija, kuri tikriausiai buvo susijusi su padidėjusia ekspozicija šviesai.

Genotoksinis poveikis. Tyrimų in vitro ir in vivo metu genotoksinio poveikio nepastebėta.

Kancerogeninis poveikis. Dviejų metų trukmės tyrimuose, kurių metu pelės ir žiurkės vartojo ne didesnes kaip 50 mg/kg kūno svorio dozes, pelėms kancerogeninio poveikio įrodymų negauta. Žiurkėms nuo ropinirolio priklausoma pažaida buvo Leydig’o ląstelių hiperplazija ir sėklidžių adenoma, atsiradusi dėl ropinirolio sukeltos hipoprolaktinemijos. Manoma, kad šie pažeidimai yra specifiški gyvūnų rūšiai, todėl žmogui gydymas ropiniroliu pavojaus nekelia.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>