|
Temos
|
Ziprasidone Teva
Vaistinis preparatas: Ziprasidone Teva
Puslapis: 10 Išgerto ziprazidono didžiausia dalis metabolizuojama, nepakitusio ziprazidono su šlapimu (< 1%) ar išmatomis (< 4%) išsiskiria tik mažas kiekis. Didžiausia vaistinio preparato dalis metabolizuojama trimis būdais į 4 svarbiausius cirkuliuojančius metabolitus: benzisotiazolpiperazino (BITP) sulfoksidą, BITP sulfoną, ziprazidono sulfoksidą ir S-metildihidroziprazidoną. Nepakitęs ziprazidonas kraujo serume sudaro maždaug 44% viso su vaistiniu preparatu susijusių medžiagų kiekio. Tyrimai in vivo rodo, kad svarbiausias ziprazidono metabolizmo būdas yra virtimas į S-metildihidroziprazidoną. Tyrimų in vitro duomenimis, šis metabolitas atsiranda aldehido oksidazės katalizuojamos redukcijos ir po jos vykstančio S-metilinimo metu. Dalyvauja taip pat oksidacinis metabolizmas, daugiausia veikiant CYP3A4 ir galbūt dalyvaujant CYP1A2. Tyrimų in vitro metu ziprazidonas, S-metildihidroziprazidonas ir ziprazidono sulfoksidas turėjo savybių, kurios gali lemti QTc pailgėjimą. Daugiausia S-metildihidroziprazidono išsiskiria su tulžimi ir pasišalina su išmatomis, nedidelė dalis metabolizuojama CYP3A4 katalizuojamu metabolizmu. Ziprazidono sulfoksidas eliminuojamas ekskrecija pro inkstus ir antriniu metabolizmu, kurį katalizuoja CYP3A4. Specialių grupių pacientai Farmakokinetikos tyrimai reikšmingų farmakokinetikos skirtumų rūkalių ir nerūkančių asmenų organizme neparodė. Kliniškai reikšmingų ziprazidono farmakokinetikos skirtumų, priklausančių nuo amžiaus ar lyties, nepastebėta. Kadangi inkstų klirensas sudaro labai mažą bendro klirenso dalį, skiriant jį pacientams su įvairaus sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, jų organizme progresuojančio ziprozidono ekspozicijos didėjimo nepastebėta. Po 7 parų gydymo 2 kartus per parą 20 mg ziprazidono doze, pacientų, kuriems buvo lengvas (kreatinino klirensas 30-60 ml/min), vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 10-29 ml/min) ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (būtina dializė), organizme vaistinio preparato ekspozicija atitiko 146%, 87% ir 75% sveikų asmenų (kreatinino klirensas > 70 ml/min) ekspozicijos. Ar šių pacientų kraujo serume padidėja metabolitų koncentracija, nežinoma. Pacientų, kuriems yra cirozės sukeltas lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (A arba B klasė pagal Child Pugh), organizme išgerto vaistinio preparato koncentracija kraujo serume buvo 30% didesnė, o galutinės pusinės eliminacijos laikas maždaug 2 val. ilgesnis, palyginti su sveikų asmenų. Kepenų funkcijos sutrikimo įtaka metabolitų koncentracijai kraujo serume nežinoma. 5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |