Vaistinis preparatas: GLUCOTROL XL
Puslapis: 7


Išgėrus glipizido GITS, vaisto koncentracija plazmoje pradeda didėti po 2-3 valandų ir būna didžiausia po 6-12 val. Toliau geriant vaistą vieną kartą per parą, efektyvi jo koncentracija plazmoje išlieka visas 24 val., be to, būna mažesnis skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios koncentracijos negu du kartus per parą vartojant greitai besirezorbuojantį glipizidą. Vidutinis santykinis glipizido biologinis įsisavinimas 2-ojo tipo diabetu sergančio, vartojusio 20 mg glipizido GITS, vyro, palyginti su greitai besirezorbuojančiu glipizidu (10 mg du kartus per parą), buvo 81(22 % pasiekus pastovią koncentraciją plazmoje. Pastovi koncentracija plazmoje pasiekiama mažiausiai po penkių glipizido GITS vartojimo dienų. Vyresniems kaip 65 metų pacientams ši koncentracija pasiekiama 1-2 dienomis vėliau. 2-ojo tipo diabetu sergantiems ir glipizidą GITS vartojusiems pacientams vaisto kumuliacijos reiškinių nestebėta. Glipizido GITS vartojimas su maistu neveikė 2-3 val. vėluojančios vaisto absorbcijos.

Tiriant maisto poveikį vienkartinei vaisto dozei, nustatyta, kad prieš pat riebius pusryčius pavartoto glipizido GITS vidutinis Cmax rodiklis patikimai padidėjo 40 %, o poveikis AUC buvo nepatikimas. Poveikis gliukozei nevalgius ir pavalgius buvo toks pat. Kai ryškiai sutrumpėja glipizido GITS buvimas virškinimo trakte (pvz., yra trumpos žarnos sindromas), gali pasikeisti vaisto farmakokinetika ir sumažėti jo koncentracija plazmoje. Tiriant daug kartų vaistą vartojusius 26 2-ojo tipo diabetu sergančius pacientus, nustatyta, kad 5-60 mg glipizido GITS dozių farmakokinetika buvo linijinė, t.y. plazmos koncentracija didėjo proporcingai dozei. Skiriant vienkartinę dozę 24 sveikiems savanoriams, paaiškėjo, kad keturios 5 mg, dvi 10 mg ir viena 20 mg glipizido GITS tabletės yra bioekvivalentiškos.

Glipizido pirmiausia išsiskiria hepatinės biotransformacijos būdu: mažiau kaip 10 % dozės nepakitusio vaisto pavidalu išsiskiria su šlapimu ir išmatomis; apie 90 % dozės išsiskiria biotransformuotų produktų pavidalu su šlapimu (80 %) ir išmatomis (10 %). Glipizido 98-99 % jungiasi su serumo baltymais, pirmiausia albuminu. Placebo kontroliuojamų kryžminių sveikų savanorių tyrimų metu nustatyta, kad glipizidas neveikia antidiureziškai ir šiek tiek padidina laisvojo vandens klirensą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Neklinikinių tyrimų metu nustatyta, kad visoms gyvūnų rūšims ūminis peroralinio glipizido toksiškumas buvo labai neryškus (LD50 didesnis kaip 4 g/kg).

Tiriant ūminį toksiškumą, jokių ypatumų nenustatyta. Lėtinio toksiškumo tyrimai žiurkėms ir šunims, kai dozė buvo iki 8 mg/kg, neatskleidė toksiškumo požymių.

20-ies mėnesių tyrimai su žiurkėmis ir 18-os mėnesių tyrimai su pelėmis, kurioms buvo duodama 75 kartus didesnė dozė už didžiausią žmogui skiriamą dozę, parodė, kad vaistas kancerogeniškai neveikia.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>