Puslapis: 2

Priešingas sutrikimas yra nuotaikos pablogėjimas — depresija. Jai būdinga nusiminimas, liūdesys, sulėtėjusi minčių eiga, ligoniams sunku galvoti, jie mažai judrūs ir jų judesiai labai lėti. Ligoniai neturi noro gyventi ir neretai bando nusižudyti. Dažnai jie teigia, kad jie esą nusikaltėliai ir neverti gyventi. Depresijos metu gali būti ir didelė baimė. Ligoniai bijo kažkokios besiartinančios nelaimės, o kartais net patys nesupranta, ko jie bijo. Veido išraiška baiminga, akys išplėstos, ligonis dreba.

Gana dažnas jausmų sutrikimas yra nerimas. Ligoniai jaučia kažkokį neramumą, negali nubūti vienoje vietoje, vaikšto, gniaužo rankas, giliai dūsauja, dejuoja, skundžiasi, kad jiems spaudžia krūtinę. Užėjus nerimui, neretai jie mėgina nusižudyti, norėdami palengvinti sau kančias.

Psichiniams ligoniams gali išnykti jausminė reakcija, t. y. atbukti jausmai . Jie nustoja pergyventi: nesugeba nei džiaugtis, nei liūdėti. Niekas jų nebedomina, viskam, net ir artimųjų nelaimėms, darosi abejingi. Nebedomina šeimos likimas, nustoja rūpintis vaikais ir tėvais.

S i l p n a d v a s i š k u m a s , arba jausmų labilumas, pasireiškia greitu perėjimu nuo vienų jausmų prie kitų. Ligoniai dėl niekų pravirksta, tačiau, išgirdę džiuginančią smulkmeną, tuoj pat nusiramina ir ima juoktis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą