Mąstymas — tai sudėtingas psichinis procesas, kurio dėka apibendrinamas tikrovės pažinimas, nustatomi bendri ryšiai tarp daiktų ir reiškinių.

Sergant psichinėmis ligomis, gali pasireikšti silpnaprotystė. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Įgimtos silpnaprotystės (oligofrenijos) priežastis — nepakankamas smegenų išsivystymas ar liga, pažeidusi galvos smegenis ankstyvoje vaikystėje. Ji pasireiškia iš vaikystės.

Įgyta silpnaprotystė (demencija) išsivysto po kokios nors ligos, pavyzdžiui, smegenų kraujagyslių aterosklerozės, progresyvinio paralyžiaus, encefalitų ir t. t. Ji gali būti labai

įvairaus sunkumo. Gali būti tik lengvas atminties susilpnėjimas, kuris sunkiai pastebimas. Tačiau kartais žmogus netenka visų savo įgūdžių, net ir kasdieninių. Nesugeba pats apsirengti, neranda durų, savo lovos, netenka prisirišimo prie artimųjų.

Sergantiesiems psichinėmis ligomis gali sutrikti mąstymo tempas. Mąstymas gali pagreitėti : minčių daug, tačiau jos paviršutiniškos ir greit pakeičia viena kitą. Kalba greitai, praleidžia žodžius. Taip pasitaiko pasigėrus, maniakinės būsenos metu.

Mąstymo sulėtėjimas pasireiškia lėta minčių eiga. Ligoniams sunku kalbėti, nes nėra minčių, negali nieko galvoti.

Kalba nedaug, su ilgomis pauzėmis, tyliu balsu.

Esant mąstymo klampumui , ligoniai įstringa detalėse, dažnai visai bereikšmėse, dėl to savo pasakojimą ištęsta ir negali užbaigti.

R e z o n i e r i š k a s mąstymas pasireiškia tuščiais svarstymais, įrodinėjimu nepagrįstais faktais; be to, šis mąstymas yra bevaisis, nes ligoniai nesugeba padaryti kokių nors išvadų.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą