Puslapis: 2

Paprastai jie kalba klausimais, vienas klausimas iškelia kitą klausimą, bet neieškoma atsakymų. Pokalbio metu į gautus atsakymus nekreipia dėmesio ir vėl svarsto tą patį.

S i m b o l i š k a s mąstymas,— kai įprastinės sąvokos pakeičiamos kitomis, ligoniui vienam suprantamomis. Pavyzdžiui, cukrus jiems gali reikšti blogą gyvenimą, juodos šliurės — įkapes ir pan.

Mąstymo s u s k i l i m a s yra toks mąstymo sutrikimas, kada ligoniai kalba gramatiškai teisingais, tačiau beprasmiškais sakiniais, o kartais tiesiog atskirais žodžiais, neturinčiais jokio ryšio. Pavyzdžiui: „Medicina gi, kurios išraiškinis objektas yra gyvas individas, esmiškiau, net pati gyvybė tesąveikauja tik kiekybiškai, ne vitališkai. Individo sąmonė, kuri yra pati gyvybė, dabartinėje medicinoje maža teįsiskaito. Konstatuojami

yra nervai, dar kai kas, iš viso to, kas iš tikrųjų sudaro individo pusę“. Arba: „aš 1940 m. gimimo kovo baterijos pulkų vadas iš oro ir apimties nuomonėje tiek medicinos figūravimo darbais iš apimties viršuje, tiek pavardės apimties kūnuose iš tėvo bei tėvo sudėties generolų darbais būklėje ir garbės atitinkamumui iš žemės paviršiaus”.

Žmogaus mąstymas reiškiasi kalba, todėl mąstymo sutrikimus lydi kalbos sutrikimai. Kalba gali būti pagreitėjusi , kada, nebaigus vieno sakinio, pradedamas kitas, arba sulėtėjusi, kada kalbama pašnibždomis, su ilgomis pauzėmis.

Gali ligoniai visai nekalbėti. Toks mąstymo sutrikimas vadinamas mutizmu.

Mąstymo sutrikimai gali pasireikšti įkyriomis būsenomis ir kliedėjimo idėjomis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą