J a u s m a i — tai teigiami ar neigiami, malonūs ar nemalonūs žmogaus pergyvenimai (džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir kt.), susiję su objektyvia tikrove, su pačiu savimi ir savo veikla. Žemesnieji jausmai susiję su požievio veikla; tai alkis, troškulys ir kt. Aukštesnieji jausmai (etiniai, estetiniai ir kt.) būdingi tik žmogui. Jausmai pasireiškia ne tik įvairiais pergyvenimais, bet ir daugeliu somatinių pakitimų, pavyzdžiui, pulso pagreitėjimu, paraudimu, išblyškimu.

Stiprūs, trumpalaikiai ir staigūs jausmų svyravimai vadinami afektais. Fiziologinių afektų metu jausmų svyravimai atitinka juos sukėlusias priežastis, ir žmogus sugeba kontroliuoti savo veiksmus. Patologinių afektų metu jausminė reakcija būna stipresnė už dirgiklį, sutrinka sąmonė, dėl to žmogus Pajėgia kontroliuoti savo veiksmų, o vėliau neprisimena ar tik iš dalies prisimena, kas buvo afekto metu. Neretai dėl patologinių afektų žmonės įvykdo didelius nusikaltimus — sunkiai sužaloja ar net užmuša. Patologiniai afektai tęsiasi kelias minutes.

Psichiniams ligoniams gali sutrikti nuotaika. Esant pakiliai nuotaikai — e u f o r i j a i, ligoniai būna linksmi, viskuo patenkinti, dainuoja, šoka. Kartais būna labai kalbūs, nusiteikę visiems padėti, daug dirba, tačiau nė vieno darbo neįstengia baigti.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą