Vaistinis preparatas: ZAVEDOS
Puslapis: 3


Kardiotoksinio poveikio rizikos veiksniai yra šie: aktyvi ar užslėpta širdies ir kraujagyslių liga, prieš tai taikytas arba šiuo metu taikomas tarpuplaučio/perikardo srities spindulinis gydymas, anksčiau taikytas gydymas kitais antraciklinais ar antracenedionais, vaistinių preparatų, kurie gali slopinti širdies kontraktiliškumą, bei kardiotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., trastuzumabo) vartojimas. Antraciklinų, įskaitant idarubiciną, vartoti kartu su kitokias kardiotoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais negalima, nebent paciento širdies funkcija yra atidžiai stebima. Ligoniams, kurie nutraukė kitokių kardiotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų, ypač tų, kurių pusinės eliminacijos laikas ilgas (pvz., trastuzumabo), vartojimą ir pradėjo vartoti antraciklinų, kardiotoksinio poveikio atsiradimo rizika irgi gali padidėti. Trastuzumabo pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 28,5 dienos, kraujotakoje jo gali išlikti net 24 savaites, todėl, jei įmanoma, antraciklinais paremtas gydymas nepradedamas 24 savaites po trastuzumabo vartojimo nutraukimo. Jei antraciklinų pradedama vartoti anksčiau, rekomenduojama atidžiai stebėti širdies funkciją.

Itin atidžiai reikia stebėti širdies funkciją tų ligonių, kuriems yra šių rizikos veiksnių ir yra gydomi didelėmis kumuliacinėmis dozėmis. Visgi, net ir mažos idarubicino kumuliacinės dozės gali sukelti kardiotoksinį poveikį ligoniams, kuriems yra arba nėra širdies rizikos veiksnių.

Panašu, jog kūdikiai ir vaikai yra jautresni antraciklinų sukeliamam kardiotoksiniam poveikiui, todėl jiems periodiškai reikia atlikti ilgalaikį širdies funkcijos įvertinimą.

Vaikams ir paaugliams yra didesnis antraciklinų sukeliamo uždelsto toksinio poveikio širdžiai pasireiškimo pavojus, todėl rekomenduojama periodiškai tirti širdį.

Gali būti, kad idarubicino ir kitų antraciklinų ar antracenedionų toksinis poveikis sumuojasi.

Hematotoksinis poveikis

Idarubicinas stipriai slopina kaulų čiulpų funkciją. Šio vaistinio preparato gydomoji dozė visiems pacientams sukelia stiprią mielosupresiją. Prieš pradedant gydymą idarubicinu ir kiekvieno gydymo ciklo metu, reikia tirti kraują, įskaitant įvairių baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekį. Svarbiausias idarubicino nuo dozės priklausomas hematotoksinis ir dažniausiai dozę ribojantis toksinis šio vaistinio preparato poveikis yra grįžtama leukopenija ir (arba) granuliocitopenija (neutropenija). Leukopenija ir neutropenija dažniausiai būna sunkios. Gali pasireikšti ir trombocitopenija bei anemija. Mažiausias neutrofilų ir trombocitų kiekis paprastai būna praėjus 1014 dienų nuo gydymo pradžios. Tačiau trečią savaitę ląstelių kiekis paprastai normalizuojasi. Sunkios mielosupresijos klinikinės pasekmės yra dėl sunkaus kaulų čiulpų funkcijos slopinimo ir pasireiškia karščiavimu, infekcijomis, sepsiu ar septicemija, sepsiniu šoku, kraujavimu, audinių hipoksija ar mirtimi.

Antrinė leukemija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>