Vaistinis preparatas: Ostiral
Puslapis: 8


Kaulų mineralų tankis (BMD). Raloksifeno efektyvumas pomenopauziniu periodu jaunesnėms kaip 60 metų moterims (su arba be gimdos) ir kurios vartojo vaisto vieną kartą per parą, buvo nustatytas po 2 metų gydymo. Šioms moterims po menopauzės buvo praėję 2–8 metai. Trijuose tyrimuose dalyvavusios 1 764 moterys, kurioms buvo pomenopauzinis periodas, buvo gydytos raloksifenu ir kalciu arba placebu ir kalciu. Viename šių tyrimų dalyvavo moterys po histerektomijos. Raloksifenas, lyginant su placebu, gerokai padidino šlaunikaulio bei stuburo mineralų tankį ir bendrą mineralinių medžiagų kiekį organizme. Lyginant su placebu, BMD padidėjo 2%. Panašiai BMD padidėjo ir moterims, kurios raloksifenu buvo gydytos net 7 metus. Atliekant prevencinius tyrimus, moterys, kurioms BMD gydant raloksifenu padidėjo arba sumažėjo, pasiskirstė taip: stuburo BMD sumažėjo 37% ir padidėjo 63% moterų; šlaunikaulio – sumažėjo 29%, o padidėjo 71%.

Kalcio kinetika. Raloksifenas bei estrogenai kaulų atsinaujinimą ir kalcio metabolizmą veikia panašiai. Raloksifenas sumažina kaulų rezorbciją, ir vidutinis teigiamas 60 mg per parą kalcio balanso pokytis susidaro daugiausia dėl sumažėjusio kalcio išsiskyrimo su šlapimu.

Histomorfometrija (kaulo kokybė). Raloksifeno ir estrogenų lyginamųjų tyrimų metu nustatyta, kad abiem vaistiniais preparatais gydytų pacienčių kaulai histologiškai buvo normalūs, mineralizacijos sutrikimų, pintos kaulų struktūros arba kaulų čiulpų fibrozės nebuvo.

Raloksifenas mažina kaulo rezorbciją. Šis poveikis pasireiškia sumažėjusiais kaulų apykaitos žymekliais serume ir šlapime, sumažėjusia kaulų rezorbcija (nustatyta tiriant radioaktyvaus kalcio kinetiką), padidėjusiu BMD ir retesniais lūžiais.

Poveikis lipidų metabolizmui ir širdies kraujagyslių ligų rizika

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad 60 mg raloksifeno paros dozė gerokai mažina bendrojo cholesterolio (3–6%) ir MTL cholesterolio (4–10%) kiekį. Labiausiai sumažėjo cholesterolio kiekis toms moterims, kurių bazinė cholesterolio koncentracija buvo didžiausia. DTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos ryškiau nepasikeičia. Po 3 gydymo metų raloksifenas sumažino fibrinogeno kiekį (6,71%). Osteoporozės gydymo tyrimo metu gerokai mažesniam skaičiui raloksifeną vartojusių pacienčių negu gavusių placebo teko pradėti lipidų kiekio mažinimo gydymą.

Aštuonerių metų gydymas raloksifenu neturėjo reikšmingos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių rizikai pacientėms, dalyvavusioms osteoporozės gydymo tyrime. Panašiai tyrimo RUTH metu raloksifenas, lyginant su placebu, įtakos miokardo infarkto, hospitalizuoto ūminio koronarinio sindromo, smegenų insulto ar bendro mirtingumo, įskaitant bendrą kardiovaskulinį mirtingumą, dažniui nedarė (apie mirtino smegenų insulto rizikos padidėjimą žr. 4.4 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>