Vaistinis preparatas: Ostiral
Puslapis: 7


Dėl sumažėjusio estrogenų kiekio menopauzės laikotarpiu gerokai padidėja kaulo rezorbcija, sumažėja kaulo masė ir padidėja lūžių tikimybė. Kaulo masė greičiausiai mažėja per pirmuosius 10 metų po menopauzės, kai kompensacinis kaulo masės didėjimas neatitinka kaulų rezorbcijos. Kiti rizikos faktoriai, dėl kurių gali prasidėti osteoporozė, yra ankstyvoji menopauzė, osteopenija (bent 1 SD mažiau didžiausios kaulų masės), asteniškas kūno sudėjimas, etninė kilmė (baltieji ar azijiečiai) ir šeiminė osteoporozės anamnezė. Pakaitinė hormonų terapija dažniausiai sumažina kaulų rezorbciją. Osteoporoze sergančioms moterims pomenopauziniu periodu raloksifenas sumažina stuburo lūžių tikimybę, palaiko kaulo masę ir didina kaulų mineralų tankį (BMD).

Remiantis šiais rizikos faktoriais, osteoporozės prevencijai raloksifeno skiriama moterims, kurioms menopauzė trunka ne ilgiau kaip 10 metų, o stuburo BMD yra 1,0–2,5 SD mažesnis negu vidutinis jaunos populiacijos rodiklis, dėl didelės osteoporozinių lūžių tikimybės. Taip pat raloksifeno skiriama gydyti osteoporozę ar diagnozuotą osteoporozę moterims, kurių stuburo BMD yra 2,5 SD mažesnis negu vidutinis jaunos populiacijos rodiklis ir (arba) yra stuburo lūžių, neatsižvelgiant į BMD.

i) Lūžių dažnis: Tyrime dalyvavusioms 7 705 moterims pomenopauziniu periodu (vidutinis amžius 66 metai), kurioms buvo osteoporozė arba osteoporoziniai lūžiai, 3 metų gydymas raloksifenu sumažino stuburo lūžių dažnį atitinkamai 47% (RS 0,53; PI 0,35, 0,79; p <0,001) ir 31% (RS 0,69; PI 0,56, 0,86; p <0,001). 45 osteoporoze sergančias moteris ir 15 moterų, kurioms jau yra osteoporozinių lūžių, reikėtų gydyti raloksifenu 3 metus, kad būtų išvengta vieno ar kelių stuburo lūžių. 4 metų gydymas raloksifenu 46% (RS 0,54, PI 0,38, 0,75) sumažino stuburo lūžių dažnį osteoporoze sergančioms moterims ir 32% (RS 0,68, PI 0,56, 0,83) sergančioms osteoporoze ar kurioms jau yra osteoporozinių lūžių. Vien ketvirtaisiais gydymo metais raloksifenas 39% (RS 0,61, PI 0,43, 0,88) sumažino naujų stuburo slankstelių lūžių riziką. Poveikis ne stuburo lūžiams neįrodytas. Nuo ketvirtųjų iki aštuntųjų gydymo metų pacientėms buvo leista kartu vartoti bisfosfonatų, kalcitonino ir fluoridų, ir visos šiame tyrime dalyvavusios pacientės vartojo kalcio ir vitamino D papildų.

Tyrimo RUTH metu antrinė vertinamoji baigtis buvo visų klinikinių lūžių dažnis. Raloksifenas, lyginant su placebu, klinikinių stuburo lūžių dažnį sumažino 35% (RS: 0,65, PI 0,47, 0,89). Šie rezultatai gali būti supainioti dėl BMD ir stuburo lūžių skirtumo. Naujų ne stuburo lūžių dažnis abiejuose gydomosiose grupėse nesiskyrė. Visu tyrimo laikotarpiu buvo leista vartoti ir kitų kaulus veikiančių vaistų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>