Vaistinis preparatas: Videx
Puslapis: 5


Kaulų nekrozė. Nepaisant to, kad kaulų nekrozę sukelia daug veiksnių (įskaitant kortikosteroidų, alkoholio vartojimą, sunkią imunosupresiją, padidėjusį kūno masės indeksą), jos atvejų buvo, ypač pacientams, sergantiems pažengusia ŽIV liga, ir (arba) tiems, kam ilgai buvo taikomas kombinuotas antiretrovirusinis gydymas (KARG). Pacientams reikėtų patarti kreiptis į gydytoją, jeigu jie jaučia sąnarių skausmus, sustingimą arba jeigu jiems darosi sunku judėti.

Jaunesniems kaip 3 mėn. kūdikiams dozavimui rekomenduoti šio vaistinio preparato vartojimo klinikinės patirties nepakanka.

Mitochondrijų disfunkcija. In vitro ir in vivo tyrimai parodė, kad nukleozidų ir nukleotidų analogai sukelia įvairaus laipsnio mitochondrijų pažeidimų. Kai kuriems ŽIV neužkrėstiems kūdikiams, paveiktiems nukleozidų analogais prieš gimimą ir/ar po jo, pasireiškė mitochondrijų disfunkcija. Svarbiausi nepageidaujami reiškiniai buvo hematologiniai (anemija, neutropenija) ir metaboliniai (hiperlaktemija, hiperlipazemija) sutrikimai, kurie dažniausiai būdavo laikini. Buvo keli vėlai prasidėję neurologiniai sutrikimai: hipertonija, traukuliai, elgesio sutrikimas. Kol kas nėra žinoma, ar jie yra laikini, ar išlieka visam laikui. Kiekvieną vaiką, net neužkrėstą ŽIV, kuris iki gimimo buvo paveiktas nukleozidų ir nukleotidų analogais, būtina tikrinti (atlikti klinikinius ir laboratorinius tyrimus), ir jei atsiranda minėto poveikio požymių ar simptomų, nuodugniai ištirti, ar nėra mitochondrijų funkcijos sutrikimo. Dėl šių duomenų šalyje galiojančių rekomendacijų skirti antiretrovirusinių vaistinių preparatų nėščioms moterims, kad būtų išvengta vaisiaus užkrėtimo ŽIV, keisti nereikia.

Oportunistinės infekcijos. Vartojant Videx ar kitus vaistinius preparatus nuo retrovirusų, išlieka oportunistinių infekcijų ir kitokių ŽIV infekcijos arba gydymo komplikacijų galimybė, todėl pacientą turi toliau atidžiai kliniškai stebėti gydytojas, turintis su ŽIV susijusių ligų gydymo patirties.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais.

Tenofoviras. Kartu vartojant tenofoviro dizoproksilio fumarato ir didanozino, 40-60% padidėja sisteminė didanozino koncentracija, o tai gali padidinti didanozino sukeliamą nepageidaujamų reiškinių riziką (žr. 4.5 skyrių). Buvo pranešimų apie retus, kartais mirtinus, pankreatito ir laktatacidozės atvejus.

Buvo išbandyta sumažinta didanozino dozė (250 mg), norint išvengti pernelyg didelio didanozino kiekio organizme vartojant jį kartu su tenofoviro dizoproksilio fumaratu, tačiau tokiu atveju gauta pranešimų apie dažnus virusologinio gydymo neveiksmingumo ir atsparumo atsiradimo ankstyvoje stadijoje atvejus keliuose išbandytuose deriniuose.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>