Vaistinis preparatas: Lanvis
Puslapis: 4


Kepenų toksinis pažeidimas paprastai pasireiškia kepenų venų okliuzinės ligos simptomais (hiperbilirubinemija, skausminga hepatomegalija, svorio padidėjimu dėl skysčių susilaikymo ir ascito) arba portalinės hipertenzijos požymiais (splenomegalija, trombocitopenija ir stemplės venų varikoziniu išsiplėtimu). Taip pat gali padidėti kepenų transaminazių, šarminės fosfatazės ir gama gliutamiltransferazės aktyvumas bei atsirasti gelta. Histologiškai randama hepatoportalinė sklerozė, židininė regeneracinė hiperplazija, peliosis hepatis ir periportalinė fibrozė.

Dažni: kepenų toksinis pažeidimas trumpalaikio gydymo metu, pasireiškiantis venų okliuzine liga

Pranešama, kad šio kepenų toksinio pažeidimo požymiai praeina, nutraukus trumpalaikį ar nuolatinį gydymą

Reti: pranešta apie keletą centrolobulinės kepenų nekrozės atvejų pacientams, kurie buvo gydomi sudėtine chemoterapija, vartojo geriamuosius kontraceptikus, dideles tioguanino dozes ir alkoholį.

4.9 Perdozavimas

Pagrindinis toksinis poveikis yra kaulų čiulpams. Toksinis poveikis kraujo sistemai būna stipresnis, kai Lanvis perdozuojama nuolat, negu vieną kartą perdozavus. Kadangi nežinomas priešnuodis, reikėtų nuolat tirti kraują ir prireikus gydyti bendrosiomis palaikomosiomis priemonėmis, kartu perpilant kraujo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės



Farmakoterapinė grupė – antinavikiniai vaistai, ATC – L01BB03

Tioguaninas yra sulfhidrilinis guanino analogas, veikiantis kaip purino antimetabolitas. Jis aktyvuojamas paverčiant jį nukleotidu, tioguanilo rūgštimi. Tioguanino dariniai slopina purino sintezę de novo ir purino nukleotidų konversijas tarpusavyje. Tioguaninas taip pat įjungiamas į nekleorūgščių sudėtį ir jo buvimas DNR (deoksiribonukleorūgštyje) turi reikšmės preparato citotoksiniam poveikiui. Paprastai jei poveikio nesukelia tioguaninas, neveikia ir merkaptopurinas (kryžminis atsparumas), todėl, kai gydymas vienu iš šių preparatų yra neveiksmingas, nebus veiksmingas gydymas ir kitu medikamentu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Tyrimai su radioaktyviuoju tioguaninu parodė, kad didžiausias bendrasis radioaktyvumas kraujyje būna praėjus 8–10 val. po vaisto išgėrimo, po to jis lėtai mažėja. Vėlesni tyrimai, atlikti HPLC (didelio slėgio skysčių chromatografijos) metodu, parodė, kad 6-tioguaninas buvo pagrindinis tiopurinas mažiausiai 8 valandas po vaisto suleidimo į veną. Suleidus 1–1,2 g 6tioguanino/m2 kūno paviršiaus ploto į veną, susidaro didžiausia (61–118 nmol/ml) jo koncentracija plazmoje.

Koncentracija plazmoje mažėja bieksponentiškai. Pradinis ir galutinis eliminacijos laikas yra atitinkamai 3 ir 5,9 valandos. Išgėrus 100 mg/m2 vaisto, maksimali koncentracija, išmatuota HPLC, susidarė po 2–4 valandų ir buvo lygi 0,03–0,94 mikromolių (0,03–0,94 nmol/ml). Koncentracija mažėja, kai preparato vartojama kartu su maistu (ir vemiant).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>