Vaistinis preparatas: Covance HCT
Puslapis: 13


Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenimis, vartojant losartaną vieną kartą per parą pacientams, kurie serga lengva ar vidutinio sunkumo pirmine hipertenzija, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis statistiškai reikšmingai sumažėjo. Išmatavus kraujospūdį praėjus 24 val. po vaistinio preparato dozės pavartojimo ir šį rodmenį palyginus su kraujospūdžiu, kuris buvo išmatuotas praėjus 56 val. po vaistinio preparato dozės pavartojimo, parodė kraujospūdžio sumažėjimą 24 valandų laikotarpiu. Natūralus kraujospūdžio kitimas paros metu išliko. Kraujospūdžio sumažėjimas prieš vartojant kitą dozę atitiko maždaug 7080 % to sumažėjimo, kuris nustatytas praėjus 56 val. po vaistinio preparato dozės pavartojimo.

Hipertenzija sergantiems pacientams nutraukus losartano vartojimą, staigaus kraujospūdžio padidėjimo (atoveiksmio) nenustatyta. Nepaisant to, kad žymiai sumažina kraujospūdį, losartanas kliniškai reikšmingai neveikia širdies susitraukimų dažnio.

Losartanas vienodai veiksmingas vyrams ir moterims, jaunesniems (jaunesniems kaip 65 metų) ir vyresniems (65 metų) hipertenzija sergantiems pacientams.

LIFE tyrimas

Losartano poveikio hipertenzijos vertinamosios baigties mažinimo tyrimas (angl., The Losartan Intervention For Endpoint reduction in hypertension [LIFE]) buvo atsitiktinių imčių, trigubai aklu būdu atliktas, aktyviai kontroliuojamasis tyrimas, kuriame dalyvavo 9193 hipertenzija sergantys 5580 metų pacientai, kuriems pagal EKG diagnozuota kairiojo skilvelio hipertrofija. Pacientai atsitiktiniu būdu suskirstyti į grupes ir vartojo 50 mg losartano arba 50 mg atenololio dozę vieną kartą per parą. Jeigu kraujospūdis nemažėjo iki numatyto lygmens (< 140/90 mm Hg), pirmiausia buvo skirta papildomai vartoti hidrochlorotiazido (12,5 mg), vėliau prireikus losartano arba atenololio dozė buvo didinama iki 100 mg vieną kartą per parą. Prireikus, numatytam kraujospūdžio sumažėjimui pasiekti, papildomai buvo skiriama vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ir beta adrenoreceptorių blokatorius. Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 4,8 metų.

Svarbiausia vertinamoji baigtis buvo sudėtinė kardiovaskulinio sergamumo ir mirštamumo, nustatytų atsižvelgiant į bendrą kardiovaskulinės mirties, insulto ir miokardo infarkto dažnį, vertinamoji baigtis. Kraujospūdis sumažėjo reikšmingai panašiu mastu abiejų grupių tiriamiesiems. Pacientams, kuriems nustatyta svarbiausia sudėtinė vertinamoji baigtis, gydymas losartanu lėmė rizikos sumažėjimą 13 % (p = 0,021, 95% pasikliautinais intervalas 0,770,98), palyginti su pacientais, kurie vartojo atenololį. Tai daugiausiai priklausė nuo insulto dažnio sumažėjimo. Gydymas losartanu, palyginti su atenololiu, sumažino insulto riziką 25 % (p = 0,001, 95% pasikliautinais intervalas 0,630,89). Kardiovaskulinės mirties ir miokardo infarkto dažnis abiejose grupėse reikšmingai nesiskyrė.

Hidrochlorotiazidas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>