Vaistinis preparatas: Riluzole Actavis
Puslapis: 5


Kraujo plazmoje daugiausia riluzolo būna nepakitusio preparato pavidalu. Jis ekstensyviai metabolizuojamas, veikiant citochromo P 450 sistemos fermentams, po to gliukuroninamas. Tyrimais in vitro su žmogaus kepenų preparatais įrodyta, kad svarbiausias fermentas, dalyvaujantis riluzolo metabolizme, yra citochromas P 450 1A2. Šlapime identifikuoti metabolitai (trys fenolio dariniai ir vienas ureido darinys) ir nepakitęs riluzolas.

Svarbiausias riluzolo metabolizmo būdas yra pradinė oksidacija, veikiant citochromui P 450 1A2, kurios metu atsiranda svarbiausias aktyvus riluzolo metabolitas N-hidroksiriluzolas (RPR112512). Šis metabolitas greitai gliukuroninamas į O- ir N- gliukuronidus.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas yra 9 – 15 val. Iš organizmo riluzolas išsiskiria daugiausia su šlapimu. Iš viso pro inkstus išsiskiria maždaug 90( dozės. Daugiau negu 85( išskiriamų metabolitų kiekio sudaro gliukuronidai. Nepakitusio riluzolo su šlapimu išsiskiria tik 2( dozės.

Specialių grupių pacientai

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 10 – 50 ml/min.) ir sveikų savanorių organizme 50 mg riluzolo dozės farmakokinetika reikšmingai nesiskiria.

Senyvi žmonės. Senyvų (( 70 metų) žmonių organizme po kartotinių dozių vartojimo (4,5 paros vartota po 50 mg 2 kartus per parą) riluzolo farmakokinetikos parametrai nekito.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Pacientų, sergančių lengvu lėtiniu kepenų nepakankamumu, organizme po vienos 50 mg dozės vartojimo riluzolo AUC padidėjo 1,7 karto, pacientų, sergančių vidutinio sunkumo lėtiniu kepenų nepakankamumu, organizme ( 3 kartus.

Rasė. Klinikinio tyrimo, skirto riluzolo ir jo metabolito N-hidroksiriluzolo farmakokinetikai po kartotinių dozių vartojimo (8 paras preparato gerta po 2 kartus per parą) nustatyti 16 sveikų japonų ir 16 sveikų baltaodžių vyrų organizme, duomenys rodo, kad japonų organizme riluzolo ekspozicija buvo mažesnė (Cmax 0,85 [90( PI: 0,68-1,08] ir AUCinf 0,88 [90( PI: 0,69-1,13]), o metabolito tokia pati. Klinikinė šiš duomenų reikšmė nežinoma.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų metu kancerogeninio poveikio žiurkėms ir pelėms riluzolas nedarė.

Įprastinių tyrimų metu genotoksinio riluzolo poveikio nepastebėta. Svarbiausias aktyvus jo metabolitas dviejų tyrimų in vitro metu tokį poveikį sukėlė. Intensyvių tolesnių septynių įprastinių tyrimų in vitro ir in vivo duomenys genotoksinio metabolito poveikio nerodė. Remiantis šių tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į tai, kad pelėms ir žiurkėms kancerogeninio poveikio riluzolas nedarė, nemanoma, kad pastebėtas genotoksinis metabolito poveikis būtų reikšmingas gydant žmogų.

Poūmio ir lėtinio toksinio poveikio tyrimų metu žiurkėms ir beždžionėms nepastoviai sumažėjo eritrocitų parametrai ir (arba) pakito kepenų funkcijos tyrimų parametrai. Šunims buvo hemolizinės anemijos atvejų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>