Vaistinis preparatas: Rupafin
Puslapis: 3


*Kreatino fosfokinazės, alanino aminotransferazės, aspartataminotransferazės kiekio padidėjimas kraujyje, nenormalūs kepenų funkcijos tyrimai, svorio augimas

*

*Nervų sistemos sutrikimai

*Mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys

*Dėmesio sutrikimas

*

*Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

*

*Kraujavimas iš nosies, nosies gleivinės džiūvimas, faringitas, kosulys, gerklės džiūvimas, gerklės skausmas, sloga.

*

*Virškinimo trakto sutrikimai

*Burnos sausumas

*Pykinimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, viduriavimas, dispepsija, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas

*

*Odos ir poodinio audinio sutrikimai

*

*Išbėrimas

*

*Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

*

*Nugaros, sąnarių, raumenų skausmas

*

*Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

*

*Apetito padidėjimas.

*

*Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

*Nuovargis, astenija.

*Troškulys, negalavimas, karščiavimas

*

*Psichikos sutrikimai

*

*Irzlumas

*

*

4.9 Perdozavimas

Pranešimų apie perdozavimą negauta. Klinikinių saugumo tyrimų metu 100 mg rupatadino paros dozė, skiriant 6 dienas iš eilės, buvo gerai toleruojama. Dažniausia nepageidaujama reakcija buvo mieguistumas.

Netyčia išgėrus labai dideles dozes, nedelsiant reikia pradėti simptominį ir palaikomąjį gydymą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti sisteminio veikimo antihistamininiai vaistai. ATC kodas – R06A X28.

Rupatadinas yra antros kartos antihistamininis vaistas, ilgai veikiantis histamino antagonistas, pasižymintis selektyviu antagonistiniu poveikiu periferiniams H1 receptoriams.

Kai kurie metabolitai (desloratadinas ir jo hidroksilinti metabolitai) išlaiko antihistamininį poveikį ir gali dalinai prisidėti prie vaistinio preparato efektyvumo.

In vitro tyrimai su didele rupatadino doze rodo, kad jis slopina putliųjų ląstelių degranuliaciją, sukeltą imuninių ir neimuninių dirgiklių, taip pat citokinų (ypač TNF( ) išsiskyrimą iš žmogaus putliųjų ląstelių ir monocitų. Klinikinė šių eksperimentinių duomenų reikšmė dar nepatvirtinta.

Klinikinių tyrimų metu su sveikais savanoriais (n=375) bei pacientais (n=2650), sergančiais alerginiu rinitu ir lėtine idiopatine dilgėline, pastebimo poveikio elektrokardiogramai nebuvo vartojant rupatadino dozes nuo 2 mg iki 100 mg.

Lėtinė idiopatinė dilgėlinė buvo tirta kaip dilgėlinės tipo būklės klinikinis modelis, nes, nepaisant etiologijos, esminiai patofiziologijos bruožai yra panašūs, o pacientai, sergantys lėtine ligos forma, yra lengviau atrenkami būsimiems tyrimams. Kadangi visų dilgėlinių atsiradimo priežastis yra histamino išsiskyrimas, tikimasi, kad rupatadinas veiksmingai palengvins ne tik lėtinės idiopatinės dilgėlinės (kaip patariama klinikinėse rekomendacijose), bet ir kitų dilgėlinių simptomus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>