Vaistinis preparatas: Monotens HCT
Puslapis: 3


Kai kuriems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, vartojant AKF inhibitorių, padidėjo šlapalo koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija serume. Nutraukus gydymą, šie pokyčiai paprastai išnyksta. Tokių pokyčių tikimybė ypač didelė pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu. Renovaskulinės hipertenzijos atveju sunkios hipotenzijos ir inkstų funkcijos sutrikimo rizika padidėja. Tokių pacientų gydymą reikia pradėti atidžiai prižiūrint gydytojui, iš pradžių skiriant mažas vaistinio preparato dozes ir jas palaipsniui atsargiai didinti. Gydymas diuretikais gali būti skatinamasis anksčiau minėtų sutrikimų veiksnys, todėl jų vartojimą reikia nutraukti ir pirmąsias gydymo fosinopriliu savaites stebėti inkstų funkciją.

Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą nebuvo aiškios inkstų ligos, vartojant fosinoprilį, ypač kartu su diuretikais, kraujyje padaugėjo šlapalo ir kreatinino, dažniausiai toks koncentracijos padidėjimas buvo nedidelis ir trumpalaikis. Šių sutrikimų atsiradimo tikimybė yra didesnė pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu. Gali prireikti sumažinti dozę ir (arba) nutraukti diuretiko ir (arba) fosinoprilio vartojimą.

Proteinurija

Pacientams, kurie prieš pradedant gydymą sirgo inkstų funkcijos sutrikimu, retais atvejais gali pasireikšti proteinurija. Pasireiškus kliniškai reikšmingai proteinurijai (> 1 g per parą), fosinoprilio vartoti galima tik įvertinus rizikos ir naudos santykį ir tik reguliariai stebint klinikinių ir laboratorinių tyrimų rodmenis.

Padidėjęs jautrumas/angioneurozinė edema

AKF inhibitoriais, įskaitant fosinopriliu, gydytiems pacientams retais atvejais pasireiškė veido, galūnių, lūpų, antgerklio ir (arba) gerklų angioneurozinė edema. Tokia būklė gali atsirasti bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Tokiais atvejais reikia nedelsiant nutraukti fosinoprilio vartojimą ir pacientą tinkamai stebėti, kad nebūtų išleistas iš ligoninės, kol simptomai visiškai neišnyksta. Net tais atvejais, kai patinsta tik liežuvis ir nėra kvėpavimo sutrikimo, pacientui gali prireikti ilgalaikio stebėjimo, nes gydymas antihistamininiais preparatais ir kortikosteroidais gali būti nepakankamas.

Labai retais atvejais dėl angioneurozinės edemos, susijusios su gerklų ar liežuvio edema, pacientus ištiko mirtis. Tikėtina, kad liežuvio, antgerklio ar gerklų patinimas gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją, ypač pacientams, kuriems anksčiau buvo atlikta kvėpavimo takų chirurginė operacija. Tokiais atvejais reikia skubiai skirti gydymą, įskaitant adrenaliną, ir (arba) kvėpavimo takų praeinamumą užtikrinančias priemones. Pacientą reikia atidžiai stebėti, kol simptomai visiškai ir ilgam išnyksta.

AKF inhibitorių vartojantiems juodaodžiams, palygint su nejuodaodžiais, angioneurozinė edema pasireiškė dažniau.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>