Vaistinis preparatas: Quinapril/Hydrochlorothiazide Aurobindo
Puslapis: 4


Kai kuriems pacientams, turintiems hipertenziją arba širdies nepakankamumą, kuriems anksčiau nepasireiškė inkstų kraujagyslių liga, nestipriai ir laikinai padidėjo (daugiau kaip 1,25 karto nuo viršutinės ribos) šlapalo kiekis kraujyje ir kreatinino kiekis serume, ypač, kai kvinaprilis buvo vartojamas kartu su diuretiku, o vartojant po vieną – atitinkamai šis padidėjimas buvo pastebėtas 4 ir 3 proc. pacientų. Daugiau tikėtina, kad tai pasireikš pacientams, kuriems inkstų sutrikimas yra dar prieš pradedant gydyti. Tokiu atveju gali prireikti sumažinti dozę ir (arba) nutraukti diuretiko ir (arba) kvinaprilio vartojimą.

Sutrikusi kepenų funkcija

Jei sutrikusi kepenų funkcija ar yra progresuojanti šio organo liga, kvinapriliu/hidrochlorotiazidu reikia gydyti atsargiai, kadangi ir nedideli skysčio bei elektrolitų pusiausvyros pokyčiai dėl gydymo tiazidiniais diuretikais gali sukelti hepatinę komą. Kvinaprilis greitai deesterifikuojamas į kvinaprilatą (pagrindinį metabolitą kvinaprilio diacidą), kuris tyrimų su žmonėmis ir gyvūnais duomenimis yra stiprus angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius. Paprastai kvinaprilio metabolizmas priklauso nuo kepenų esterazės. Kvinaprilato koncentracija yra mažesnė pacientams, sergantiems alkoholine ciroze, dėl sutrikusios kvinaprilio deesterifikacijos.

Retai AKF inhibitorių vartojimas būna susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ir progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę (kartais mirtiną). Pacientai, kurie vartodami AKF inhibitorius suserga gelta arba jiems aiškiai padidėja kepenų fermentų kiekis, turėtų nustoti vartoti kvinaprilį/hidrochlorotiazidą ir atitinkamai turėtų būti prižiūrimi medikų.

Vaistų reakcijos dėl susilpnėjusio imuniteto/anafilaktoidinės reakcijos

Desensibilizavimas: pacientams, kurie AKF inhibitorių vartodavo plėviasparnių vabzdžių nuodams desensibilizuoti, pasireikšdavo gyvybei grėsmę keliančios anafilaktoidinės reakcijos. Kai kurie pacientai šių reakcijų išvengdavo, jei jie laikinai nutraukdavo gydymą AKF inhibitoriais, tačiau tiems, kurie preparato vartojimą netyčia atnaujino, jos vėl atsirado.

Vartojant tiazidinius diuretikus buvo pastebėtas Stevens-Johnson‘o sindromas ir sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimas ar suaktyvėjimas.

Angioedema

Pacientams, gydytiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, pasireikšdavo angioedema. Jeigu atsiranda gerklų stridoras arba veido, liežuvio ar tikrojo balso aparato angioedema, gydymą reikia nedelsiant nutraukti, o pacientą gydyti pagal priimtiną medicinos praktiką ir atidžiai stebėti, kol patinimas praeis. Tais atvejais, kai patinimas apsiriboja veidu ir lūpomis, paprastai jis praeina negydant; simptomus galėtų palengvinti antihistamininiai preparatai. Gerklų angioedema gali būti mirtina. Liežuvio, tikrojo balso aparato arba gerklų patinimas tikriausiai sukels kvėpavimo takų obstrukciją, todėl skubiai reikia taikyti tinkamą gydymą, pvz., po oda įšvirkšti adrenalino tirpalo 1:1000 (0,3–0,5 ml).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>