Vaistinis preparatas: Imipenem/Cilastin Actavis
Puslapis: 3


Yra kai kurių klinikinių ir laboratorinių duomenų apie dalinę kryžminę alergiją tarp imipenemo ir kitų betalaktaminių antibiotikų (pvz., penicilinų ir cefalosporinų). Sunkios reakcijos (įskaitant anafilaksiją) stebėtos gydymo dauguma betalaktaminių antibiotikų metu.

Prieš pradedant gydyti Imipenem/Cilastatin Actavis, pacientą reikia atidžiai išklausinėti apie anksčiau buvusias padidėjusio jautrumo reakcijas į betalaktaminius antibiotikus. Jeigu pasireiškia alerginė reakcija į Imipenem/Cilastatin Actavis, gydymą šiuo vaistiniu preparatu reikia nutraukti ir imtis tinkamų gydymo priemonių.

Pseudomembraninis kolitas, kuris buvo stebėtas gydymo iš esmės visais antibiotikais metu, gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Pacientams, sirgusiems virškinimo trakto liga, ypač kolitu, imipenemo/cilastatino reikia skirti atsargiai. Su gydymu susijusį viduriavimą visuomet reikia laikyti priminimu apie šią diagnozę. Nors tyrimai rodo, kad su antibiotikų vartojimu susijusio kolito viena iš svarbiausių priežasčių yra Clostridium difficile toksinas, tačiau reikia turėti omenyje ir kitas priežastis. Nustačius pseudomembraninio kolito diagnozę, gydymą Imipenem/Cilastatin Actavis reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti tinkamai šią komplikaciją gydyti.

Vaikai

Klinikiniai duomenys apie imipenemo/cilastatino veiksmingumą ir saugumą vaikams yra gana riboti. Mažesniems negu 3 metų vaikams veiksmingumą ir toleravimą dar reikia ištirti, todėl šio amžiaus grupės vaikus gydyti imipenomu/cilastatinu nerekomenduojama.

Vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, veiksmingumas ir toleravimas dar neištirti.

Centrinė nervų sistema

PASTABA. Infekcinėms centrinės nervų sistemos ligoms gydyti Imipenem/Cilastatin Actavis netinka.

Pacientams, kuriems yra CNS sutrikimų (smegenų pažaida ar anksčiau buvusios konvulsijos) ir (arba) kurių inkstų funkcija sutrikusi (organizme gali kauptis imipenemo/cilastatino), pasireiškė nepageidaujamas poveikis CNS, ypač tada, kai buvo viršyta rekomenduojama dozė, apskaičiuota pagal kūno svorį ir inkstų funkciją. Taigi rekomenduojama tiksliai pritaikyti imipenemo/cilastatino dozavimą ir tęsti nustatytą prieštraukulinį gydymą.

Jeigu pasireiškia židininis tremoras, mioklonusas ar konvulsijos, reikia ištirti paciento nervų sistemą ir skirti prieštraukulinį gydymą, jeigu jis dar netaikomas. Jeigu minėti simptomai neišnyksta, reikia mažinti dozę arba visiškai nutraukti imipemeno/cilastatino vartojimą.

Pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu

Pacientų, kurių kreatinino klirensas ( 5 ml/min., imipenemu/cilastatinu gydyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai per 48 val. pradedama daryti hemodializė. Hemodializuojamus pacientus imipenemu/cilastatinu rekomenduojama gydyti tik nustačius, kad gydymo nauda persvers galimą konvulsijų riziką.

Ilgalaikio gydymo metu reikia reguliariai stebėti kepenų ir inkstų funkciją bei kraujo rodiklius.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>