Vaistinis preparatas: Fludara
Puslapis: 3


Ligoniams, kurių bendra sveikatos būklė pablogėjusi, Fludara turi būti skiriama atsargiai ir tik gerai apsvarsčius galimą naudą ir riziką. Tai ypač svarbu gydant ligonius, kurių kaulų čiulpų funkcija labai sutrikusi (yra trombocitopenija, anemija ar granulocitopenija), kuriems yra imunodeficitinė būklė ar buvusios sąlyginai patogeninių mikroorganizmų sukeltos infekcijos. Pacientams, kuriems yra padidėjusi rizika išsivystyti oportunistinėms infekcijoms, būtina apsvarstyti profilaktinį gydymą (žr.4.8 skyrių).

Kai kuriems Fludara gydomiems ligoniams pasireiškė ryškus kaulų čiulpų slopinimas, pastebima anemija, trombocitopenija ir neutropenija. Fazės I tyrimo laikotarpiu gydant standžiaisiais navikais sergančius ligonius granulocitų skaičius labiausiai sumažėjo vidutiniškai po 13 dienų (nuo 3 iki 25 dienų), o trombocitų – po 16 dienų (nuo 2 iki 32 dienų). Daugumai ligonių jau iki gydymo buvo kraujo pokyčių (arba dėl pačios ligos, arba dėl ankstesnio mielosupresinio gydymo).

Duomenų apie ligonių, kurių kepenų veikla sutrikusi, gydymą Fludara nėra. Šios grupės ligonius gydyti Fludara reikia atsargiai ir tik tada, kai tikėtina gydymo nauda didesnė už galimą riziką.

Slopinamasis poveikis kaulų čiulpams gali sumuotis. Kadangi chemoterapijos sukelta mielosupresija dažnai yra laikina, skiriant fludarabino fosfatą reikia reguliariai tirti kraują.

Suaugusiems pacientams buvo stebėta keletas trijų atšakų kaulų čiulpų hipoplazijos ar aplazijos atvejų, sukeliančių pancitopeniją, kartais mirtį. Kliniškai reikšmingos citopenijos trukmė praneštuose atvejuose buvo maždaug nuo 2 mėnesių iki 1 metų. Šie epizodai pasitaikė ir anksčiau gydytiems ar negydytiems pacientams.

Fludara yra stiprus antinavikinis vaistinis preparatas, todėl ir jo šalutinis toksinis poveikis gali būti labai ryškus. Šiuo vaistiniu preparatu gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti dėl galimo hematologinio ir nehematologinio toksinio poveikio. Rekomenduojama periodiškai tirti periferinį kraują, kad būtų galima nustatyti anemijos, neutropenijos ir trombocitopenijos pasireiškimą.

Kai svarstomas tolimesnis hematopoetinis atvejis, kaip ir su kitais citotoksinais, su fludarabino fosfatu reikia naudoti atsargumo priemones.

Pastebėta, kad LLL dažnai progresuoja ir transformuojasi (pvz., pasireiškia Richterio sindromas).

Fludara gydomiems ligoniams, kuriems buvo perpilta neapšvitinto kraujo, pasitaikė transfuzijos sukelta “transplantato prieš šeimininką” liga (perpiltų imunokompetentinių limfocitų reakcija į recipiento organizmą). Dažnai ši reakcija buvo mirtina. Todėl ligoniams, gydytiems ar gydomiems Fludara, galima perpilti tik apšvitinto kraujo.

Kai kuriems ligoniams, gydomiems Fludara ar po gydymo juo, buvo nustatytas anksčiau buvusio odos vėžio pablogėjimas ar paūmėjimas, taip pat naujai pasireiškusi ši liga.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>