Vaistinis preparatas: CALUMID
Puslapis: 5


*1,09 (0,851,39)

*

*

Lokaliu prostatos vėžiu sirgusiems pacientams, vartojusiems bikalutamido monoterapijai, reikšmingo be ligos progresavimo išgyvento laikotarpio skirtumo nenustatyta. Jiems nustatyta tendencija trumpesniam išgyventam laikotarpiui negu vartojusiems placebą (santykinė rizika – 1,16, 95 %PI – 0,99-1,37). Dėl to bikalutamido vartojimo rizikos ir naudos santykis šiai pacientų grupei nelaikomas palankiu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas bikalutamidas rezorbuojamas gerai. Remiantis dabartiniais duomenimis, maistas biologiniam jo prieinamumui kliniškai reikšmingos įtakos nedaro.

S-enantiomeras, palyginti su R-enantiomeru, išskiriamas greitai. Pastarojo enantiomero pusinės eliminacijos periodas yra maždaug viena savaitė.

Bikalutamido vartojant ilgai, išmatuota maksimali R-enantiomero koncentracija plazmoje yra apie 10 kartų didesnė, nei pavartojus vienkartinę 50 mg bikalutamido dozę.

Kasdien geriant 150 mg bikalutamido dozę, susidaro maždaug 22 mikrogramai/ml pusiausvyrinė R- enantiomero koncentracija kraujo plazmoje. Dėl ilgo pusinės eliminacijos periodo pusiausvyrinė koncentracija nusistovi apytiksliai po 1 mėnesio vaisto vartojimo.

Amžius, inkstų funkcijos sutrikimas ir lengvas arba vidutinis kepenų funkcijos sutrikimas R-enantiomero farmakokinetikos neveikia. Yra duomenų, rodančių lėtesnę R-enantiomero eliminaciją iš pacientų su sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu plazmos.

Didelė bikalutamido dalis (96 % racemato ir daugiau kaip 99 % R-enantiomero) būna prisijungusi prie plazmos baltymų. Didžioji dalis šio vaistinio preparato metabolizuojama oksidacijos ir konjugacijos su gliukurono rūgštimi būdais. Maždaug vienoda bikalutamido metabolitų dalis pasišalina per inkstus ir su tulžimi.

Klinikinio tyrimo metu vidutinė R-enantiomero koncentracija 150 mg bikalutamido vartojusių vyrų sėkloje buvo 4,9 ?g/ml. Lytinio akto metu partnerei gali patekti mažai (apie 0,3 ?g/kg) bikalutamido. Šis kiekis yra mažesnis už sukeliantį pokyčius laboratorinių gyvūnų palikuonims.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Bikalutamidas yra eksperimentinių gyvūnų ir žmonių stiprus vien tik androgenų receptorių antagonistas. Svarbiausias jo antrinis farmakologinis poveikis yra mišrios funkcijos oksidazių, priklausančių nuo CYP450, indukcija. Žmonių organizme fermentų indukcija nenustatyta. Gyvūnų organizme organų-taikinių pakitimai yra tiesiogiai susiję su bikalutamido pirminiu ir antriniu farmakologiniu poveikiu. Tai yra: su androgenais susijusių audinių involiucija; skydliaukės folikulinės adenomos, kepenų ir Leidigo ląstelių audinio išvešėjimas (hiperplazija), neoplazijos arba vėžys; vyriškos lyties palikuonių lytinės diferenciacijos sutrikimas; grįžtamo pobūdžio vyrų vaisingumo sutrikimas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>