Vaistinis preparatas: Actonel 35 mg kartą per savaitę
Puslapis: 2


Maistas, gėrimai (išskyrus gryną vandenį) ir vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra daugiavalenčių katijonų, pvz., kalcio, magnio, geležies ar aliuminio, trikdo bisfosfonatų absorbciją, todėl jų negalima vartoti vienu metu su Actonel 35 mg (žr. 4.5 skyrių). Norint pasiekti trokštamą veiksmingumą, būtina griežtai laikytis dozavimo rekomendacijų (žr. 4.2 skyrių).

Bisfosfonatai būna veiksmingi gydant osteoporozę, kai yra mažas kaulų mineralų tankis ir (arba) anksčiau yra buvę lūžių.

Vien tik senyvas amžius ar klinikiniai kaulų lūžių rizikos veiksniai nėra pakankamos priežastys pradėti osteoporozės gydymą bisfosfonatais.

Bisfosfonatų (įskaitant risedronatą) veiksmingumo vyresniems kaip 80 metų pacientams įrodymų yra nedaug (žr. 5.1 skyrių).

Vartojant bisfosfonatus, yra buvę ezofagito, skrandžio uždegimo, stemplės išopėjimo ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos išopėjimo atvejų. Taigi šį vaistinį preparatą reikia skirti atsargiai:

jeigu yra arba buvo stemplės sutrikimų, kurie trikdo maisto slinkimą stemple ar jos išsituštinimą (pvz., striktūra ar achalazija),

jei pacientas, išgėręs tabletę, negali pabūti vertikalioje padėtyje bent 30 min.,

jeigu jis skiriamas pacientui, kuriam yra arba neseniai buvo stemplės ar viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų.

Gydytojas turėtų pabrėžti pacientams, kad ypač svarbu laikytis vartojimo nurodymų, ir būti pasirengus galimiems stemplės reakcijos požymiams bei simptomams. Pacientai turi būti įspėti, kad laiku kreiptųsi medicininės pagalbos, jeigu jiems išsivystytų stemplės sudirginimo simptomai, tokie kaip rijimo sutrikimas, skausmas ryjant, skausmas už krūtinkaulio arba naujai atsiradęs ar paūmėjęs rėmuo.

Prieš skiriant Actonel 35 mg, būtina išgydyti hipokalcemiją. Pradedant gydymą šiuo vaistiniu preparatu, reikia išgydyti kitus kaulų ir mineralų apykaitos sutrikimus (t.y. priešskydinių liaukų disfunkciją, D hipovitaminozę).

Vėžiu sergantiems pacientams, kuriems pagal gydymo schemą bisfosfonatai švirkščiami visų pirma į veną, pastebėta žandikaulio osteonekrozė, paprastai susijusi su danties ištraukimu ir (arba) vietine infekcija (įskaitant osteomielitą). Be to, dauguma šių pacientų buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat buvo pastebėta osteoporoze sergantiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus.

Pacientams, kuriems yra rizikos faktorių (pvz., vėžys, gydymasis chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), prieš pradedant gydymą bisfosfonatais reikia apgalvoti, ar nevertėtų pasitikrinti dantis ir atlikti atitinkamą profilaktiką.

Gydymo metu, jei įmanoma, pacientai turi vengti invazinių dantų procedūrų. Pacientams, kuriems gydymosi bifosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, chirurginis gydymas gali pabloginti būklę. Ar pacientams, kuriems būtinas dantų gydymas, žandikaulio osteonekrozės riziką sumažina gydymo bisfosfonatais nutraukimas, duomenų nėra.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>