Vaistinis preparatas: RISENDROS
Puslapis: 2


Maistas, gėrimai (kitokie nei grynas vanduo) ir vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra polivalentinių katijonų (pvz.: kalcio, magnio, geležies ir aliuminio), trukdo bisfosfonatų absorbciją, taigi jų vartoti kartu su RISENDROS 35 mg negalima (žr. 4.5 skyrių). Kad būtų pasiektas numatytas poveikis, būtina tiksliai laikytis dozavimo nurodymų (žr. 4.2 skyrių).

Bisfosfonatų veiksmingumas osteoporozei po menopauzės gydyti patvirtintas su pacientėmis, kurių buvo mažas kaulų mineralinis tankis, ir (arba) patyrusiomis kaulų lūžių. Vien senyvo amžiaus ar kaulų lūžių klinikinių rizikos veiksnių buvimo nepakanka, kad būtų pradėtas osteoporozės gydymas bisfosfonatais. Labai senyvų moterų (> 80 metų) gydymo bisfosfonatais veiksmingumas neįrodytas (žr. 5.1 skyrių).

Kai kurie bisfosfonatai susiję su ezofagito, gastrito atsiradimu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ir stemplės išopėjimu. Dėl to pacientai turi paisyti dozavimo nurodymų (žr. 4.2 skyrių). Taigi reikalingos atsargumo priemonės:

pacientams, kuriems anksčiau buvo stemplės sutrikimų, dėl kurių vėluoja maisto slinkimas stemple ar stemplės išsituštinimas, pavyzdžiui, stemplės susiaurėjimas ar achalazija;

pacientams, kurie negali išbūti vertikalioje padėtyje mažiausiai 30 minučių po tabletės išgėrimo;

rizedronato vartojant pacientams, kuriems yra ar neseniai buvo stemplės ar viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų.

Gydytojas, kuris paskiria natrio rizedronatą, turi tokiems pacientams pabrėžti, kad labai svarbu laikytis dozavimo nurodymų ir įspėti dėl bet kokių galimų stemplės reakcijos požymių ar simptomų. Pacientus reikia informuoti laiku kreiptis medicininės pagalbos, jeigu jiems atsiranda stemplės dirginimo reiškinių, tokių kaip rijimo sutrikimas, skausmas ryjant, skausmas už krūtinkaulio arba naujai atsiradęs ar paūmėjęs rėmuo.

Prieš pradedant vartoti RISENDROS 35 mg, reikia gydyti hipokalcemiją. Pradėjus gydymą RISENDROS 35 mg, reikia gydyti ir kitus kaulų bei mineralų apykaitos sutrikimus (pvz., prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimą, D hipovitaminozę).

Vėžiu sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi pagal gydymo schemas, pagal kurias visų pirmą skiriama vartoti bisfosfonatų į veną, nustatyta žandikaulio osteonekrozė, dažniausiai susijusi su danties ištraukimu ir (arba) lokalia infekcija (įskaitant osteomielitą). Daugeliui šių pacientų kartu buvo taikoma chemoterapija ir gydymas kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė buvo nustatyta ir pacientams, kurie vartojo bisfosfonatų per burną.

Prieš pradedant pacientų, kuriems kartu yra rizikos veiksnių (pvz.: serga vėžiu, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas, gydymas kortikosteroidais, bloga burnos higiena), gydymą bisfosfonatais, būtina ištirti dantis ir taikyti atitinkamas profilaktikos priemones.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>