Vaistinis preparatas: Lapozan
Puslapis: 2


Mažesnė pradinė dozė (5 mg per parą) paprastai neskiriama, bet jos vartojimą reikia apsvarstyti 65 metų ar vyresniems pacientams, jeigu klinikiniai veiksniai tam duoda pagrindą (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Inkstų ir(arba) kepenų funkcijos sutrikimas

Reikia apsvarstyti, ar šiems pacientams netikslinga gydymą pradėti mažesne (5 mg) doze. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų veiklos nepakankamumas (cirozė , A ar B klasė pagal Child-Pugh), iš pradžių reikia skirti 5 mg dozę ir ją didinti atsargiai.

Lytis

Pradinės dozės ir dozių diapazono moterims, palyginti su vyrais, rutiniškai keisti nereikia.

Rūkaliai

Pradinės dozės ir dozių diapazono nerūkantiems, palyginti su rūkančiaisiais, rutiniškai keisti nereikia.

Jeigu yra daugiau kaip vienas veiksnys, dėl kurio gali būti lėtesnis metabolizmas (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkantysis), reikia apsvarstyti, ar nesumažinus pradinės dozės. Jei reikia, dozė tokiems pacientams didinama labai atsargiai.

Jeigu manoma, kad dozę reikalinga didinti 2,5 mg, turi būti vartojamaLapozan plėvele dengtos tabletės .

(Žr. 4.5 ir 5. 2 skyrius)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Pacientai, kuriems yra nustatyta uždaro kampo glaukomos rizika.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaistiniais preparatais nuo psichozės gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėti gali tik po kelių parų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.

Su demencija susijusi psichozė ir(arba) elgsenos sutrikimai

Olanzapinas nepatvirtintas su demencija susijusios psichozės ir(arba) elgsenos sutrikimų gydymui, todėl jo nerekomenduojama varoti šiai pacientų grupei, nes yra didesnis mirtingumas ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizika. 6-12 savaičių trukmės placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi pacientai (vidutinis amžius 78 metai), sergantys su demencija susijusia psichoze ir(arba) elgsenos sutrikimais, mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo 2 kartus didesnis, negu pacientų, vartojusių placebą, grupėje (atitinkamai 3,5 % ir 1,5 %). Mirties padažnėjimas buvo nesusijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė 4,4 mg) ar gydymo trukme. Rizikos veiksniai, kurie gali skatinti mirtingumą šioje pacientų populiacijoje, yra vyresnis kaip 65 metų amžius, disfagija, sedacija, prasta mityba ir dehidracija, plaučių ligos (pvz. su aspiracija susijęs arba nesusijęs plaučių uždegimas) ar vaisto vartojimas kartu su benzodiazepinais. Vis dėlto, nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių, mirties atvejų dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo didesnis, negu placebo vartojusių pacientų grupėje.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>