Vaistinis preparatas: Paclitaxel-Teva
Puslapis: 12


Metastazavusio krūties vėžio pirmaeilio gydymo metu per 3 valandas infuzavus 220 mg/m2 paklitakselio, praėjus 24 val. po doksorubicino (50 mg/m2) infuzijos, neutropenija, anemija, periferinė neuropatija, artralgija ir (ar) mialgija, astenija, karščiavimas ir viduriavimas pasireikšdavo dažniau ir būdavo sunkesnis, negu taikant įprastinį gydymą FAC (500 mg/m2 5-fluorouracilo, 50 mg/m2 doksorubicino, 500 mg/m2 ciklofosfamido). Nustatyta, kad ligoniams, gydomiems 220 mg/m2 paklitakselio ir 50 mg/m2 doksorubicino, pykinimas ir vėmimas pasireikšdavo rečiau ir buvo lengvesnis, negu ligoniams, gydomiems FAC. Ligoniams, gydomiems paklitakseliu ir doksorubicinu, retinti ir lengvinti pykinimą bei vėmimą galėjo kortikosteroidų vartojimas.

Jei metastazavusio krūties vėžio pirmaeilio gydymo metu paklitakselio dozė infuzuojama per 3 valandas ir kartu vartojama trastuzumabo, dažniau, negu gydant vien paklitakseliu, atsiranda toliau išvardytų pokyčių (neatsižvelgiant į jų priklausomumą nuo paklitakselio ar trastuzumabo): širdies nepakankamumas (atitinkamai 8 % ir 1 %), infekcinė liga (46 % ir 27 %), šalčio krėtimas (42 % ir 4 %), karščiavimas (47 % ir 23 %), kosulys (42 % ir 22 %), išbėrimas (39 % ir 18 %), sąnarių skausmas (37 % ir 21 %), tachikardija (12 % ir 4 %), viduriavimas (45 % ir 30 %), hipertonija (11 % ir 3 %), kraujavimas iš nosies (18 % ir 4 %), spuogai (11 % ir 3 %), paprastoji pūslelinė (12 % ir 3 %), netikėta trauma (13 % ir 3 %), nemiga (25 % ir 13 %), sloga (22 % ir 5 %), sinusitas (21 % ir 7 %), reakcija injekcijos vietoje (7 % ir 1 %). Kai kurie šių dažnių skirtumai gali būti susiję su tuo, kad paklitakselio ir trastuzumabo vartota daugiau kartų ir ilgiau negu vien paklitakselio. Sunkaus poveikio dažnis, gydant paklitakseliu ir trastuzumabu bei vien paklitakseliu, buvo panašus.

Metastazavusio krūties vėžio gydymo metu doksorubicino vartojant kartu su paklitakseliu širdies susitraukimo sutrikimas (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas 20 % arba daugiau) nustatytas 15 % ligonių, palyginti su 10 % ligonių, kuriems taikytas įprastinis gydymas FAC. Stazinis širdies veiklos nepakankamumas nustatytas mažiau negu 1 % doksorubicino ir paklitakselio grupės bei FAC grupės ligonių. Vartojant trastuzumabo ir paklitakselio pacientams, anksčiau gydytiems antraciklinais, širdies veiklos sutrikimas pasireiškė dažniau ir buvo sunkesnis, negu vartojant vien paklitakselio (I ar II NYHA klasės širdies nepakankamumas pasireiškė atitinkamai 10 % ir 0 %, III ar IV klasės – 2 % ir 1 % ligonių). Retai dėl širdies veiklos sutrikimo ištiko mirtis (žr. trastuzumabo preparato charakteristikų santrauką). Visais šiais retais atvejais buvo veiksmingas tinkamas gydymas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>