Vaistinis preparatas: Klacid i.v.
Puslapis: 14


184 mg/kg dozę gavusių ir išgyvenusių pelių autopsija ir histopatologinis ištyrimas, neparodė jokių pokyčių, kurie būtų susiję su tuo, kad klaritromicinas buvo skirtas į veną. Nors kituose pelių ir žiurkių tyrimuose, tiems gyviams kurie mirė staiga, buvo nustatyti dideli pakitimai plaučių audinyje: plaučių edema kartu su margumu, tamsiais ir šviesiais lopinėliais plaučių audinyje. Nors vaisto skyrimas buvo vienodas tiek žiurkėms, tiek pelėms, toksiškumas buvo didesnis žiurkėms. Tikslus toksiškumo pasireiškimas nėra nustatytas. Nors ūmaus toksiškumo požymiai leidžia manyti, kad veikiama CNS, kai kurių pelių ir žiurkių plaučių audinyje, taip pat buvo rasti pakitimai.

Žemiau pateiktoje lentelėje išvardinti metabolitai, kurie veikia toksiškai, kai vaistas skiriamas į veną.

Junginys

*LD50 (mg/kg)

*

*Pagrindinė medžiaga

*184 ir 227

*

*M1 metabolitas (desmethil-)

*200

*

*M4 metabolitas (deskladinosil-)

*256

*

*M5 metabolitas (isohidroksi-)

*337

*

*

Šių metabolitų toksiškumas pasireiškė judesių, kvėpavimo slopinimu ir kloniniais traukuliais. Taigi matoma, kad šių metabolitų toksiškumas yra panašus į klaritromicino toksiškumą tiek kokybe, tiek laipsniu.

Ūminis venos sudirginimas

Klaritromicino skyrimas į veną sukėlė triušių periferinių ausų venų sudirginimą. Ši tyrimas parodė, kad skiriant į veną vienkartinę didelės koncentracijos dozę (7,5-30 mg/vaisto/ml) ji sukėlė vidutinio laipsnio sudirginimą.

Poūmis toksiškumas

Buvo atliktos poūmio intraveninio toksiškumo tyrimo, tiriant žiurkes, kurioms skirtos 15, 50 ir 160 mg/kg/dieną dozės, ir beždžiones, kurioms skirtos 5, 15, ir 40 mg kg/dieną dozės. Skiriant didžiausias dozes žiurkėms nuo 20 iki 640 mg/kg/parą ir beždžionėms nuo 5 iki 80 mg/kg/parą, buvo nustatyta, kad jos toksiškai veikia kepenis, tulžies sistemą ir inkstus. Tai yra tie patys organai taikiniai, kaip ir skiriant klaritromiciną peroraliniu būdu.

Ūminis venos sudirginimas buvo tirtas vieno mėnesio studijoje su žiurkėmis ir beždžionėmis, kurioms skirtos atitinkamai 160 mg/kg ir 40 mg/kg dozės, kurios buvo pakankamai didelės, kad sukeltų ryškų organų toksiškumą. Tai pasireiškė nepaisant mėginimų didinti dozę didinant infuzijos apimtį ar mažinant infuzijos greitį.

Dozės efekto nei žiurkėms, nei beždžionėms nebuvo nustatyta vieno mėnesio trukmės poūmio toksiškumo tyrime, skiriant atitinkamai 50 ir 15 mg/kg/parą ir tai buvo dėl venų sudirginimo, kai skiriamos didesnės dozės.

Embriotoksiškumas žiurkėms

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>