Vaistinis preparatas: Mycophenolate mofetil Actavis
Puslapis: 12


Mikofenolato mofetilis kartu vartojamų geriamųjų kontraceptikų farmakokinetikos neveikė (žr. 4.5 skyrių). Tyrimų, kurių metu 18 kitokiais imunosupresantais negydomų moterų, kurioms transplantacija nedaryta, tris mėnesinių ciklus iš eilės kartu su mikofenolato mofetiliu (po 1 g 2 kartus per parą) vartojo geriamojo kontraceptiko, kuriame buvo etinilestradiolio (0,02 – 0,04 mg) ir levonorgestrelio (0,05 – 0,15 mg), dezogestrelio (0,15 mg) arba gestodeno (0,05 – 0,1 mg), duomenys kliniškai reikšmingos mikofenolato mofetilio įtakos geriamųjų kontraceptikų sukeliamam ovuliacijos slopinimui nerodo.

LH, FSH ir progesterono kiekis kraujo serume reikšmingai nekito.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų su eksperimentiniais modeliais metu kancerogeninio poveikio mikofenolato mofetilis nesukėlė. Kancerogeninio poveikio tyrimų metu nuo didžiausios tirtos dozės gyvūnų organizme ekspozicija buvo maždaug 2 – 3 kartus didesnė už ekspoziciją (AUC ar Cmax) pacientų, po inksto transplantacijos vartojančių rekomenduojamą terapinę 2 g paros dozę, ir 1,3 – 2 kartus didesnė už ekspoziciją pacientų, po širdies transplantacijos vartojančių rekomenduojamą 3 g paros dozę.

Dviejų genotoksinio poveikio tyrimų (pelių limfomos tyrimo in vitro ir pelių kaulų čiulpų mikrobranduolių tyrimo in vivo) duomenys rodo, kad mikofenolato mofetilis gali sukelti chromosomų aberaciją. Šis poveikis gali priklausyti nuo medikamento veikimo būdo: t.y. nukleotido sintezės slopinimo jautriose ląstelėse. Kiti genų mutacijos tyrimai in vitro genotoksinio poveikio neparodė.

20 mg/kg kūno svorio mikofenolato mofetilio paros dozė poveikio žiurkių patinų vaisingumui nedarė. Nuo šios dozės gyvūnų organizme ekspozicija buvo 2 – 3 kartus didesnė už ekspoziciją pacientų, po inksto transplantacijos vartojančių rekomenduojamą terapinę 2 g paros dozę, ir 1,3 – 2 kartus didesnė už ekspoziciją pacientų, po širdies transplantacijos vartojančių rekomenduojamą 3 g paros dozę.

Poveikio žiurkių patelių vaisingumui ir reprodukcijai tyrimų metu nuo enteriniu būdu vartojamos 4,5 mg/kg kūno svorio paros dozės pirmos kartos jaunikliams atsirado sklaidos trūkumų (įskaitant anoftalmiją, agnatiją ir hidrocefaliją), tačiau toksinis poveikis vaikingai patelei nepasireiškė. Nuo šios dozės gyvūnų organizme ekspozicija buvo maždaug 0,5 karto didesnė už ekspoziciją pacientų, po inksto transplantacijos vartojančių rekomenduojamą terapinę 2 g paros dozę, ir 0,3 karto didesnė už ekspoziciją pacientų, po širdies transplantacijos vartojančių rekomenduojamą 3 g paros dozę. Poveikio patelių ir jų jauniklių vaisingumui ir reprodukcijos parametrams neatsirado.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>