Bendrosios nuostatos

Apie mitybą kiekvienas manomės žinąs labai daug. Vis dėlto, nors šiuolaikinė dietologija išplėtota tiek Rytuose, tiek Vakaruose, nors mikrobiologijos, biochemijos mokslo ir mitybos srityje jau yra daug pažangių autoritetų, tokių kaip Bregas, Šeltonas, Džarvis, Ozava, Kuši, Glas, Copra, Michailovas, Šatalova, Arakelianas, Ivančenka, Semionova, Maiachovas, šioje srityje dauguma mūsų tebesame didžiausi nemokšos.

Visos mūsų mitybos žinios grindžiamos tradicijomis: iš senelės, motinos mes perduodame jas savo vaikams, nė karto nesusimąstydami: „Kodėl mes tai valgome?" Niekas niekuomet to savęs neklausia, kaip neklausiama: „Kodėl mes kvėpuojame?" Žinoma, kad gyventume! Tačiau žmogus gyvena ne tam, kad valgytų ir kvėpuotų, o kvėpuoja ir valgo tam, kad gyventų, tai yra tam, kad kauptų žinias, kurtų, mylėtų, tobulėtų. Tam reikia, kad žmogus būtų sveikas, stiprus, energingas, ištvermingas. Kaipgi tokią laimę pasiekti?

Džarvis rašė: „Mūsų gyvenimas prasideda prieš daug šimtmečių iki mums gimstant. Dalelytė, nuo kurios mes skaičiuojame savo pradžią, tampa gyvybinga mitybos dėka. Maistas mums teikia šilumą, būtinas „statybines" medžiagas baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralinės druskas, enzimus, vitaminus".

Bregas teigė: „Mes esame tokie, koks mūsų valgomas maistas". Anglijos gerontologės Džuditos Glas nuomonė: „Manau, tėvams naudinga žinoti, kad „sunkus" vaiko charakteris kartais priklauso nuo netinkamos mitybos. Tinkama mityba gerina protinius vaikų sugebėjimus, atmintį, palengvina mokymąsi".

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą