Temos
|
Mityba pagal Niši sveikatingumo sistemą
Puslapis: 18 Pagrindiniai magnio šaltiniai: žalias kiaušinio trynys, kepenys, ruginė duona, sorų kruopos, gerai pribrendę kviečių, avižų, grikių grūdai, migdolai, graikiški ir žemės riešutai, bulvės, moliūgai, pomidorai, salotos, petražolės, cikorija, mėtos, alyvuogės ir slyvos. Geležies druskos. Jos būtinos kraujui susidaryti, padeda iš plaučių deguoniui patekti į visus organus, drauge ir į smegenų ląsteles. Geležies yra hemoglobino raudonojo kraujo pigmento sudėtyje. Raudonieji kraujo kūneliai susidaro kaulų smegenyse. Jie patenka į kraują ir cirkuliuoja šešias savaites, paskui suskyla į atskiras dalis, o juose esanti geležis patenka į kepenis ir blužnį ir lieka ten iki „pareikalavimo". Geležis būtina ląstelės branduoliui susidaryti. Jos paros norma 15-20 mg. Pagrindiniai geležies šaltiniai: kiaušinio trynys, kepenys, inkstai, kakava, lęšiai, žali žirneliai, kopūstai, pomidorai, agurkai, špinatai, česnakai, krienai, jaunų ropių, ridikėlių, garstyčių, morkų, kiaulpienių, salotų lapai, svogūnų laiškai, rūgštynės, obuoliai, kriaušės, vyšnios, žemuogės ir visi džiovinti vaisiai. Fosforo druskos. Jų reikia dvigubai daugiau negu kalcio druskų, nors kalcis ir fosforas yra „neatskiriamos" mineralinės medžiagos ir viena be kitos nebūna. Fosforas, kaip ir kalcis, yra kaulų audinių sudedamoji dalis. Būtina nuolatos palaikyti šių dviejų mineralinių medžiagų pusiausvyrą, nes jai sutrikus organizmas, kad išliktų, priverstas kalcį imti iš „kaulų atsargų" dantų, nagų, stambūyų sąnarių. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|