Vaistinis preparatas: Eligard
Puslapis: 2


Monoterapija tiems prostatos vėžiu sergantiems pacientams, kuriems nustatyta nugaros smegenų kompresija arba metastazės stubure (žr. 4.4 skyrių).

ELIGARD 7,5 mg negalima skirti moterims ir vaikams.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Leuprorelino acetatas, kaip ir kiti GISH agonistai, sukelia laikiną testosterono, dihidrotestosterono ir rūgštinės fosfatazės koncentracijos serume padidėjimą pirmąją gydymo savaitę. Pacientų jaučiami simptomai gali sustiprėti arba gali atsirasti naujų simptomų: kaulų skausmas, neuropatija, hematurija arba šlapimtakių ar ištekėjimo iš šlaplės obstrukcija (žr. 4.8 skyrių). Šie simptomai paprastai išnyksta tęsiant gydymą.

Papildomas tinkamo antiandrogeno vartojimas gali būti skiriamas 3 dienas prieš pradedant gydymą leuprorelinu ir tęsiamas pirmąsias 2-3 gydymo savaites. Tai padeda išvengti pradinio testosterono lygio padidėjimo sukeliamų pasekmių.

Po chirurginės kastracijos ELIGARD 7,5 mg nesukelia tolesnio testosterono kiekio kraujo serume mažėjimo vyriškos lyties pacientams.

Vartojant GISH agonistus, buvo pranešta apie šlapimtakių obstrukcijos ir nugaros smegenų spaudimo atvejus, kurie gali kelti paralyžiaus su mirtinomis komplikacijomis ar be jų, pavojų. Jei išsivysto nugaros smegenų spaudimas ar inkstų veiklos sutrikimas, reikia taikyti standartinį šių komplikacijų gydymą.

Pacientai su stuburo ir (arba) smegenų metastazėmis bei pacientai, kuriems yra šlapimtakių obstrukcija, pirmomis gydymo savaitėmis turėtų būti atidžiai stebimi.

Kai kurių pacientų navikai yra nejautrūs hormonų kiekio pokyčiams. Tokiais atvejais, klinikinio pagerėjimo nėra, nors testosterono kiekis sumažėja ir tai padeda diagnozuoti šią būklę. Šiuo atveju tolesnis gydymas ELIGARD 7,5 mg preparatu yra nenaudingas.

Medicininėje literatūroje yra duomenų, kad vyrams, kuriems pašalinta viena arba abi sėklidės ar kurie buvo gydomi GISH agonistais, buvo pastebėtas kaulų tankio mažėjimas (žr. 4.8 skyrių).

Antiandrogenų terapija ženkliai padidina lūžių dėl osteoporozės riziką. Apie tokius atvejus turima mažai duomenų. Lūžiai dėl osteoporozės buvo nustatyti 5 % pacientų po 22 mėnesių trukmės medikamentinio androgenų lygį mažinančio gydymo ir 4 % pacientų po 5-10 metų trukmės gydymo. Paprastai lūžių dėl osteoporozės rizika yra didesnė nei patologinių lūžių rizika.

Be ilgalaikio testosterono trūkumo, osteoporozės vystymuisi įtakos gali turėti amžius, rūkymas ir alkoholio vartojimas, nutukimas bei nepakankamas mankštinimasis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>